Aukštas kraujospūdis smogia ir 20-mečiams: specialistai įspėja, kodėl delsti pavojinga

Problema jaunėja, bet dažnai nepastebima

Padidėjęs kraujospūdis vis dažniau nustatomas ne tik vyresniems, bet ir 20–30 metų žmonėms. Europos kardiologų 2024 metais atnaujintose rekomendacijose 18–40 metų asmenys išskiriami kaip atskira grupė, nes šio amžiaus pacientų sergamumas auga.

Kartu pabrėžiama, kad jaunų suaugusiųjų ligos atpažinimas, gydymas ir kraujospūdžio kontrolė paprastai yra prastesni nei vyresnių. Viena priežasčių paprasta: padidėjęs kraujospūdis ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų.

Kada laikoma, kad kraujospūdis per aukštas?

Pagal Europoje taikomą apibrėžimą arterinė hipertenzija įtariama, kai gydymo įstaigoje užfiksuojamas bent 140/90 mm Hg kraujospūdis. Vis dėlto vieno matavimo diagnozei nepakanka, ypač jei žmogus patyrė stresą ar skubėjo į vizitą.

Dėl to jauniems žmonėms ypač rekomenduojami pakartotiniai matavimai namuose arba 24 valandų ambulatorinis kraujospūdžio stebėjimas. Tai padeda tiksliau įvertinti situaciją ir atmesti vadinamąjį balto chalato efektą, kai rodikliai pakyla vien dėl vizito pas medikus.

Tyrimai rodo aiškų ryšį su ateities rizika

Ilgalaikiuose stebėjimuose matyti, kad aukštesnis kraujospūdis iki 40 metų siejasi su didesne vėlesnių širdies ir kraujagyslių įvykių rizika. JAV CARDIA tyrime, kuriame dalyvavo 4 851 asmuo, vertinta, kaip jauname amžiuje fiksuoti rodikliai susiję su ligomis ateityje.

Po beveik 19 metų stebėjimo nustatyta, kad kylant kraujospūdžiui didėjo ir koronarinės širdies ligos, insulto bei širdies nepakankamumo rizika. Tarp tų, kurių rodikliai atitiko bent 140/90 mm Hg, rizika buvo maždaug 3,5 karto didesnė nei išlaikiusių normalų kraujospūdį.

Dar platesnė, 2020 metais paskelbta analizė apėmė apie 6,4 mln. 20–39 metų žmonių, kurie stebėjimo pradžioje nevartojo vaistų nuo hipertenzijos. Per daugiau nei 13 metų užfiksuota per 44 000 širdies ir kraujagyslių įvykių, o rizika nuosekliai didėjo kylant kraujospūdžio kategorijoms.

Kodėl jauniems svarbi ir apatinė reikšmė?

Jaunų suaugusiųjų grupėje gana dažnai pasitaiko situacija, kai labiau padidėja būtent diastolinis, vadinamasis apatinis, kraujospūdis. Europos kardiologų rekomendacijos taip pat pažymi, kad izoliuota diastolinė hipertenzija dažniau stebima jaunesniems žmonėms.

Priežasčių paprastai būna ne viena: genetiniai veiksniai, didesnė kūno masė, mažas fizinis aktyvumas, per didelis druskos kiekis maiste, alkoholis. Specialistai akcentuoja, kad druskos mažinimas, reguliarus judėjimas ir normalios kūno masės palaikymas yra vieni veiksmingiausių pirmųjų žingsnių.

Kai kraujospūdis aukštas, verta ieškoti priežasties

Jei kraujospūdis padidėjęs labai jauname amžiuje, gydytojai dažniau vertina ir antrinės hipertenzijos tikimybę, kai padidėjimas yra kitos būklės ar medžiagų poveikio pasekmė. Specializuotuose centruose antrinės priežastys nustatomos reikšmingai daliai jaunų pacientų, kai kuriais duomenimis, net 15–30 proc. atvejų.

Tarp galimų priežasčių minimos inkstų ligos, pirminis hiperaldosteronizmas, miego apnėja. Taip pat įvertinami vartojami vaistai ir kitos medžiagos, pavyzdžiui, kai kurie preparatai nuo peršalimo, sudėtinė hormoninė kontracepcija, psichoaktyvios medžiagos, papildai bei energiniai gėrimai.

Nors 20-mečio artimiausių metų absoliuti infarkto ar insulto rizika paprastai nedidelė, problema slypi kitur. Jei kraujospūdis per aukštas nuo ankstyvos pilnametystės, organizmas žalingam poveikiui gali būti veikiamas dešimtmečius, todėl rizika ilgainiui kaupiasi.

Dėl to specialistai ragina neignoruoti pasikartojančių aukštų rodiklių vien todėl, kad žmogus jaunas ir jaučiasi gerai. Pirmas žingsnis yra taisyklingas, pakartotinis kraujospūdžio matavimas ir, jei reikia, išsamesnis ištyrimas bei gyvenimo būdo korekcijos.