Pastaraisiais metais gydytojai vis dažniau kalba apie nerimą keliančią tendenciją: storosios žarnos vėžys dažnėja jaunesniems nei 50 metų žmonėms. Šio reiškinio priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau dažniausiai minimi nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, mitybos pokyčiai ir žarnyno mikrobiomos sudėties kaita.
Naujausių apžvalginių tyrimų duomenys rodo, kad tam tikrų vaisių vartojimas statistiškai siejamas su mažesne storosios žarnos vėžio rizika. Mokslininkai vertino stebėjimo pobūdžio tyrimus, kuriuose lygintas skirtingų vaisių vartojimas ir sergamumo rodikliai.
Ryškiausias ryšys nustatytas arbūzui
Analizuojant didelės apimties duomenis, stipriausia sąsaja pastebėta arbūzui: didesnis jo vartojimas sietas maždaug su 26 proc. mažesne storosios žarnos vėžio rizika. Panašaus dydžio ryšys fiksuotas ir obuoliams, o mažesnis, bet statistiškai reikšmingas, kiviams bei citrusiniams vaisiams.
Vis dėlto tai nereiškia, kad keli arbūzo gabalėliai ar vienas obuolys per dieną automatiškai sumažins riziką būtent tokia dalimi. Stebėjimo tyrimai parodo sąsajas, bet neįrodo priežastinio ryšio, nes rezultatams įtaką gali daryti bendra mityba, svoris, judėjimas, alkoholis ar rūkymas.
Kuo vaisiai gali padėti žarnynui
Vienas svarbiausių galimų paaiškinimų yra skaidulos. Jos nėra suvirškinamos taip, kaip dauguma maisto medžiagų, todėl dalis jų pasiekia storąją žarną ir tampa maistu naudingoms bakterijoms.
Fermentacijos metu susidaro trumposios grandinės riebalų rūgštys, ypač butiratas, siejamas su žarnyno gleivinės funkcija ir uždegimo mažinimu. Be to, skaidulos didina išmatų tūrį ir gali trumpinti žarnyno turinio slinkimo laiką, o tai laikoma vienu iš veiksnių, galinčių mažinti riziką.
Vaisiuose svarbus ne vienas atskiras junginys. Obuoliai siejami su pektinų ir polifenolių gausa, kiviai vertinami dėl skaidulų ir vitamino C, citrusiniai vaisiai dėl flavonoidų ir vitamino C, o arbūzas dažnai minimas kaip likopeno šaltinis, nors bendras mitybos modelis paprastai yra svarbesnis už vieną produktą.
Ne vienas vaisius, o visas gyvenimo būdas
Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią reikšmę turi bendra mitybos kryptis: daugiau augalinio maisto ir skaidulų, mažiau perdirbtos mėsos, raudonos mėsos pertekliaus ir alkoholio. Riziką taip pat didina antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, lėtinės uždegiminės žarnyno ligos ir paveldimumas.
Vietoje vieno stebuklingo vaisiaus paieškų siūloma siekti įvairovės ir pastovumo, o kasdienį racioną grįsti daržovėmis, vaisiais, pilno grūdo produktais ir ankštinėmis kultūromis. Plačiai taikomos rekomendacijos dažniausiai mini tikslą suvalgyti ne mažiau kaip 400 gramų daržovių ir vaisių per dieną bei apie 30 gramų skaidulų.
Mityba nepakeičia patikros. Storosios žarnos vėžys ankstyvose stadijose gali nesukelti simptomų, todėl svarbu laiku atlikti profilaktinius tyrimus, ypač turint šeiminę riziką ar pastebėjus kraują išmatose, nepaaiškinamą svorio kritimą, ilgai trunkančius tuštinimosi pokyčius.
Leave a Reply