Medžio granulių, vadinamų pelėtomis, kainos Lenkijoje per pastaruosius metus šoktelėjo taip, kad šildymo sąnaudos daugeliui namų ūkių tapo didesnės nei tikėtasi renkantis šią, kaip ekologišką ir pigesnę, alternatyvą. Rinkoje fiksuojamos kainos didmena svyruoja apie 450–560 eurų už toną, o mažmeninėje prekyboje pasitaiko ir maždaug 670 eurų už toną siekiančių pasiūlymų.
Situaciją dar labiau kaitina neoficialiai aptarinėjami scenarijai, kad kaina galėtų priartėti ir prie 890 eurų už toną ribos. Tokių prognozių viešai nepatvirtina valdžios atstovai, tačiau pati diskusija rodo, kad rinka tapo itin jautri tiekimo grandinėms, sezoniniam paklausos šuoliui ir importo apribojimams.
Kas kelia pelėčių kainas?
Vienas dažniausiai minimų veiksnių yra importo srautų pokyčiai regione ir ribotos alternatyvos greitam pasiūlos didinimui. Diskusijose taip pat skamba planai plėsti agropelėčių gamybą, kad rinkoje atsirastų daugiau produkcijos, tačiau tokie sprendimai paprastai neduoda efekto per kelias savaites.
„Įmonės gali gąsdinti žmones kainomis, kad greičiau parduotų pelėtas“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.
Kiek kainuoja šildymas: pelėtos, dujos, anglis, šilumos siurblys
Lenkijos nevyriausybinės organizacijos Polski Alarm Smogowy atlikta naujausia analizė rodo, kad pelėtos tapo vienu brangiausių populiarių šildymo būdų. Vertintas vidutiniškai apšiltintas 150 kvadratinių metrų namas, kuriame gyvena keturių asmenų šeima, o kainos tikrintos 32 prekybos vietose visoje šalyje.
Pagal šį skaičiavimą, metinis šildymas pelėtomis kainuoja apie 2 970 eurų, t. y. daugiau nei 50 proc. brangiau nei prieš metus. Metinis skirtumas sudaro apie 1 110 eurų, todėl pelėčių pasirinkimas daugeliui vartotojų šią žiemą reiškia gerokai didesnes išlaidas.
Tuo pat metu dujinis šildymas, dažnai laikomas brangiu, pagal analizę būtų pigesnis ir siektų apie 2 010 eurų per metus. Anglimi kūrenamo katilo eksploatacija, priklausomai nuo įrenginio klasės, vertinama maždaug 1 400–1 820 eurų per metus, tad kai kuriems namų ūkiams tai tampa finansiškai patrauklesne, nors aplinkosauginiu požiūriu problemiškesne alternatyva.
„Todėl verta prisiminti, kad šilumos šaltinio pasirinkimas namams turi būti gerai apgalvotas ir atliktas pasikonsultavus su patikimu konsultantu, montuotoju ar energetikos auditoriumi“, – sakė Piotr Siergiej.
Mažiausias sąnaudas, kaip ir ankstesniais metais, analizėje rodo šilumos siurbliai: priklausomai nuo tipo, metinė eksploatacija vertinama apie 1 090–1 670 eurų. Vis dėlto organizacija pabrėžia, kad tai yra tik naudojimo, o ne įrangos įsigijimo ir montavimo kaštai, kurie galutinį sprendimą gali pakeisti.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad staigūs pelėčių kainų šuoliai išryškina vieną pagrindinių rizikų: net ir pasirinkus palyginti švarų kurą, namų ūkis išlieka priklausomas nuo rinkos svyravimų bei sezoniškai įtempto tiekimo. Todėl, planuojant šildymo sistemos keitimą ar kuro pirkimą sezonui, vis dažniau rekomenduojama vertinti ne tik kainą šiuo momentu, bet ir ilgalaikį sąnaudų stabilumą.
Leave a Reply