Tropiniai miškai, ypač Amazonė, gali slėpti dar neatrastų augalinių junginių, kurie ateityje taptų naujų vaistų pagrindu. Organizacijos Zero Carbon Analytics vertinimu, vien farmacijos pramonės požiūriu potenciali tokių atradimų komercinė vertė gali siekti šimtus milijardų eurų.
Skaičiavimuose pabrėžiama, kad bendras intervalas platus, nes dalis prielaidų remiasi neištirta biologine įvairove ir tuo, kiek sėkmingai mokslas geba paversti junginius vaistais. Vis dėlto Amazonė, kuriai priskiriama apie 30 proc. šio potencialo, išskiriama kaip vienas svarbiausių pasaulio bioišteklių regionų.
Kodėl gamta svarbi vaistams
Natūralios kilmės medžiagos šiuolaikinėje medicinoje išlieka kritiškai svarbios, ypač kuriant priešvėžinius preparatus ir antibiotikus. Ekspertų apžvalgos rodo, kad reikšminga dalis priešvėžinių vaistų istorijoje buvo tiesiogiai susiję su natūraliais produktais arba sukurti remiantis gamtoje randamomis molekulėmis.
Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad didžioji dalis augalų gaminamų cheminių junginių iki šiol nėra nuodugniai ištirti. Tai reiškia, kad prarandant rūšis prarandama ir galimybė apskritai sužinoti, ar jos galėjo pasiūlyti proveržį gydyme.
Kirtimai naikina būsimus atradimus
Didžiausia problema ta, kad miškų naikinimas vyksta greičiau, nei spėjama inventorizuoti rūšis ir tirti jų savybes. Zero Carbon Analytics analizė teigia, kad nuo 2001 metų dėl tropinių miškų kirtimų galėjo būti prarasta dešimčių milijardų eurų potenciali komercinė vertė, susijusi su būsimais vaistais.
Amazonėje rizika laikoma ypač didele dėl endeminių rūšių, kurios neaptinkamos niekur kitur pasaulyje. Jei tokia rūšis išnyksta, kartu išnyksta ir visa jos biocheminė įvairovė, kuri galėjo tapti naujos terapijos atspirties tašku.
Ne tik pinigai, bet ir visuomenės nauda
Analizė atskiria komercinę vertę nuo vadinamosios socialinės vertės, kuri apima visuomenės sveikatos naudą, pavyzdžiui, išgelbėtas gyvybes ar sumažėjusias gydymo išlaidas. Skaičiuojama, kad tropiniuose miškuose slypintys dar neatrasti vaistai teoriškai galėtų turėti trilijonais eurų matuojamą socialinę vertę.
Autoriai pabrėžia ir kitą svarbų aspektą: vietos bendruomenės Amazonėje šimtmečius naudojo augalus gydymo praktikoje ir sukaupė žinių, kurios gali padėti moksliniams tyrimams. Todėl vis dažniau akcentuojama, kad bioprospekcija turi vykti laikantis sąžiningo naudos pasidalijimo principų ir gerbiant čiabuvių teises.
Amazonės atvejis vis aiškiau parodo paradoksą: kuo sparčiau nyksta miškas, tuo greičiau prarandami potencialūs medicinos atradimai, net jei apie jų egzistavimą dar nespėta sužinoti. Mokslininkai ir aplinkosaugos organizacijos pabrėžia, kad miškų apsauga šiuo atveju tampa ne tik klimato, bet ir visuomenės sveikatos klausimu.
Leave a Reply