Italijoje infliacija vėl įsibėgėjo: rugsėjį šoktelėjo iki 4,2 proc. – aukščiausia per 3 metus

Rugsėjį kainos kilo sparčiau

Italijoje infliacija rugsėjį vėl paspartėjo ir pasiekė 4,2 proc. metinį lygį. Tai rodo Italijos statistikos instituto Istat išankstiniai skaičiavimai apie vartotojų kainų indeksą.

Per mėnesį kainos, pagal nacionalinį indeksą, padidėjo 0,7 proc. Lyginant su rugpjūčiu, metinis rodiklis šoktelėjo nuo 3,3 proc. iki 4,2 proc.

Pasak Istat, paskutinį kartą didesnė metinė infliacija Italijoje fiksuota 2023 metų rugsėjį, kai ji siekė 5,3 proc. Nors dabartiniai skaičiai gerokai mažesni nei istorinių šokų laikotarpiais, poveikį gyventojai jaučia kasdien.

Energija ir šviežias maistas vėl spaudžia

Didžiausią postūmį kainoms, kaip ir daugelyje Europos valstybių, suteikė energetika. Energetikos prekių kainų augimas per metus paspartėjo nuo 17,1 proc. iki 22,3 proc.

Reguliuojamos energetikos komponentas per metus ūgtelėjo iki 25,9 proc., o nereguliuojamos energijos kainos kilo iki 22,2 proc. Vien per rugsėjį energijos kainos, pagal Istat, kilstelėjo keliais procentiniais punktais.

Prie bendro kainų augimo prisidėjo ir neperdirbtas maistas, ypač švieži vaisiai bei daržovės. Šios grupės metinis kainų augimas paspartėjo nuo 3,8 proc. iki 5,5 proc., o per mėnesį fiksuotas ryškesnis šuolis.

Branduolinė infliacija laikosi, bet nuotaikos prastėja

Vadinamoji branduolinė infliacija, skaičiuojama be energijos ir šviežio maisto, išliko santykinai nuosaiki. Ji pakilo nuo 1,5 proc. iki 1,7 proc., o atmetus vien energiją – iki 2,0 proc.

Tai leidžia daryti išvadą, kad dabartinis kainų spaudimas kol kas labiausiai koncentruojasi energetikoje ir šviežio maisto segmentuose. Vis dėlto skirtumas tarp prekių ir paslaugų infliacijos didėjo: prekės brango sparčiau nei paslaugos.

Gyventojų nuotaikas kainų šuolis paveikė nedelsiant. Istat duomenimis, vartotojų pasitikėjimo indeksas krito nuo 94,5 iki 91,2 punkto, o verslo pasitikėjimo rodiklis smuktelėjo nuo 97,0 iki 95,9 punkto.

Degalų kainos: vidurkiai mažėja, skirtumai išlieka

Italijos Verslo ir Made in Italy ministerija, remdamasi Degalų observatorijos duomenimis, nurodė nedidelį degalų kainų atoslūgį. Vidutinės savitarnos kainos kelių tinkle siekė apie 2,111 euro už litrą benzino ir 2,316 euro už litrą dyzelino.

Vis dėlto pabrėžiama, kad šalies viduje išlieka reikšmingi skirtumai tarp tinklų ir skirtingų degalinių. Kai kurie didieji operatoriai taikė kainų „lubas“, todėl atskirose degalinėse degalai buvo pigesni nei vidurkis.

Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad infliacija pirmiausia mažina perkamąją galią ir verčia namų ūkius atidėti nebūtinas išlaidas. Augančios sąskaitos už energiją ir brangstantis maistas dažniausiai greičiausiai atsispindi vartojimo įpročiuose ir bendrame pasitikėjime ekonomika.