80 tūkst. eurų ūkiui: startuoja kvietimas, bet vienas niuansas gali nulemti, ar gausite paramą

Written by

in

Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės jau gali ruoštis naujam paramos kvietimui pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ supaprastintąja tvarka. Paraiškas bus galima teikti nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos per ŽŪMIS elektroninę sistemą.

Šiam kvietimui numatyta daugiau kaip 3,6 mln. eurų parama kitų augalininkystės sektorių ūkių investicijoms. Priemonė skirta ne tik gamybos pajėgumų stiprinimui, bet ir sprendimams, kurie padeda ūkiui tapti efektyvesniam bei konkurencingesniam.

Kiek galima gauti ir kokiomis sąlygomis?

Vienam projektui gali būti skirta iki 80 000 eurų negrąžintinos paramos. Įprastai parama gali sudaryti iki 40 proc. tinkamų finansuoti investicijų vertės, todėl planuojant biudžetą svarbu iš anksto įsivertinti, kokią dalį teks padengti nuosavomis lėšomis ar skolintu finansavimu.

Jauniesiems ūkininkams, kurie dėl paramos kreipiasi pirmą kartą per penkerius metus nuo įsisteigimo dienos ir atitinka reikalavimus, paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų. Didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

Kur nukreipta didžiausia paramos dalis?

Finansavimas šiame kvietime paskirstytas pagal regionus. Sostinės regione kitiems augalininkystės sektoriams, išskyrus sodininkystę, daržininkystę, uogininkystę, gėlininkystę ir vaistažolininkystę, numatyta iki 728 095 eurų.

Vidurio ir Vakarų regione tiems patiems sektoriams numatyta iki 2 912 380 eurų. Tai reiškia, kad didžiausia lėšų dalis orientuota į regionų ūkius, kurie planuoja investicijas į gamybą ir veiklos modernizavimą.

Kam tinka ši priemonė?

Parama skirta ne tik žemės ūkio produktų gamybai, bet ir ūkyje pagamintų ar išaugintų produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą, bei jų tiekimui rinkai. Praktikoje tai atveria galimybes investuoti ne vien į techniką ar įrangą, bet ir į sprendimus, leidžiančius sukurti didesnę pridėtinę vertę pačiame ūkyje.

Paraiškas gali teikti ūkininkai ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę valdą ir užsiimantys žemės ūkio veikla ir arba perdirbimu bei produkcijos pateikimu rinkai. Taip pat gali kreiptis pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, superkantys narių produkciją, ją realizuojantys arba perdirbantys ir parduodantys pagamintus produktus.

Žemės ūkio ministerija ragina paraiškų rengimo neatidėti paskutinei minutei: iš anksto pasirūpinti dokumentais, tiksliai susiplanuoti investicijas ir įsivertinti, ar pasirinkti sprendimai atitinka tinkamumo finansuoti reikalavimus. Praktikoje būtent pasirengimo kokybė dažnai lemia, ar paraiška bus įvertinta sklandžiai ir ar projektą pavyks įgyvendinti be brangių korekcijų.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *