Populiarūs GLP-1 vaistai nėštumo metu: tyrimas atskleidė, kas kelia didžiausią nerimą

GLP-1 grupės vaistai vis plačiau naudojami 2 tipo diabetui gydyti ir kūno svoriui mažinti, tačiau duomenų apie jų vartojimą nėštumo laikotarpiu vis dar trūksta. Naujausiame mokslininkų darbe įvertintos galimos rizikos, remiantis didesnių tyrimų duomenimis.

Tyrėjai atliko sisteminę apžvalgą ir metaanalizę, į kurią įtraukė septynis tyrimus apie GLP-1 vaistų vartojimą diabetu sergančioms moterims. Iš viso analizuoti duomenys apėmė daugiau nei 43 000 nėštumų, nors skirtinguose darbuose informacijos detalumas nevienodas.

Ką parodė metaanalizė?

Analizė neparodė statistiškai reikšmingo ryšio tarp GLP-1 vaistų vartojimo ir kelių dažniausiai vertinamų baigčių, įskaitant priešlaikinį gimdymą, negyvagimį ar naujagimio mirtį. Taip pat nebuvo patikimai susieta su cezario pjūvio dažniu ar hipertenzinėmis nėštumo komplikacijomis, tarp jų ir preeklampsija.

Tyrime taip pat nenustatyta aiškaus ryšio su kūdikio gimimu mažo svorio pagal gestacinį amžių. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad dalis rezultatų gali būti riboti dėl skirtingos tyrimų metodikos ir nevienodo gretutinių rizikos veiksnių suvaldymo.

Didžiausias signalas: ankstyvas nėštumo netekimas

Ryškiausias aptartas signalas susijęs su ankstyvu nėštumo netekimu maždaug iki 14–22 nėštumo savaitės: jis buvo apie 31 proc. dažnesnis tarp moterų, kurios patyrė GLP-1 vaistų poveikį. Tačiau tyrėjai ragina šį rezultatą vertinti atsargiai, nes didžioji dalis duomenų šiai baigčiai buvo paremta vienu dominuojančiu šaltiniu.

Be to, viename didžiausią svorį turėjusiame tyrime į bendrą rodiklį buvo sujungti savaiminiai persileidimai ir tyčinis nėštumo nutraukimas. Dėl tokio sujungimo neįmanoma patikimai pasakyti, kas tiksliai lėmė skirtumą ir ar jis iš tiesų susijęs su vaistais.

Kodėl išvadų vis dar nepakanka?

Didžioji dalis įtrauktų tyrimų daugiausia vertino pirmąjį trimestrą, o tikslūs vartojimo laikotarpiai ne visada buvo aiškiai dokumentuoti. Mokslininkai pabrėžia, kad ypač trūksta informacijos apie antrą ir trečią trimestrus, laikotarpį po gimdymo ir žindymą.

Autoriai daro išvadą, kad dabartiniai duomenys iš esmės nerodo padidėjusios daugumos tirtų komplikacijų rizikos, tačiau jų nepakanka galutiniam saugumo įvertinimui per visą reprodukcinį laikotarpį. Todėl reikalingi didesni, geriau suprojektuoti tyrimai, kurie leistų patikimiau įvertinti ilgalaikį poveikį motinai, vaisiui ir vaikui.