Naujas mokestis ir pigesni degalai
Lenkijoje patvirtintas vadinamasis netikėtų pelnų mokestis degalų sektoriui, kurį valdžia pristato kaip priemonę iš dalies finansuoti mažesnius mokesčius degalams ir trumpam pristabdyti kainų kilimą degalinėse. Teoriškai schema paprasta: dalis papildomų įplaukų iš sektoriaus turi kompensuoti biudžeto netektis dėl PVM ir akcizų mažinimo.
Tačiau praktikoje ši lygtis priklauso nuo to, ko valdžia nekontroliuoja: pasaulinių naftos kainų, perdirbimo maržų ir valiutų kursų. Ekonomistai ir energetikos ekspertai pabrėžia, kad mokesčiai gali tik amortizuoti svyravimus, bet negali užtikrinti stabilios kainos, jei rinka patiria šoką.
Kiek pinigų planuojama surinkti
Pagal patvirtintą modelį mokestis taikomas „viršpelniui“ per nustatytą laikotarpį, o tarifas siekia 60 proc. nuo apmokestinamosios bazės. Oficialiuose skaičiavimuose minima, kad biudžetas per visą laikotarpį galėtų gauti apie 920 000 000 eurų, o didžioji dalis įplaukų būtų numatoma anksčiau, dar mokestinių metų eigoje.
Didžiausiu mokėtoju įvardijamas koncernas „Orlen“, iš kurio tikimasi maždaug 690 000 000 eurų įnašo. Vis dėlto tai yra prognozė, o ne garantija: faktinė suma priklausys nuo to, kaip susiklostys maržos, pardavimo apimtys ir naftos produktų rinkos sąlygos.
Biudžeto sąskaita gali augti greičiau
Svarbiausias šios politikos paradoksas tas, kad biudžetas vienu metu ir surenka, ir atiduoda. Mažesni PVM bei akcizai reiškia tiesioginį pajamų sumažėjimą, o kuo brangesni degalai, tuo didesnė tampa ir biudžeto netektis, nes mažinimas taikomas didesnei kainos bazei.
Viešai skelbiami vertinimai rodo, kad vien mokesčių lengvatos degalams per metus gali kainuoti apie 1 840 000 000 eurų. Tokiu atveju netikėtų pelnų mokestis padengtų tik dalį sąskaitos, o likusi dalis virstų didesniu deficitu arba reikalautų kitų pajamų šaltinių.
„Valstybė gali laikinai sumažinti kainą per mokesčius, bet negali dekretu nustatyti pasaulinės naftos kainos. Jei įvyks rimtas rinkos šokas, amortizacija greitai baigsis“, – sakė ekonomistas, vertinęs priemonių poveikį biudžetui.
Kodėl dyzelinas vis tiek gali brangti
Ekspertai pabrėžia, kad mokestis skaičiuojamas ne nuo viso įmonės pelno, o nuo maržos dalies, viršijančios referencinį lygį. Jei nafta brangtų, bet perdirbimo maržos išliktų santykinai žemos, biudžetas gali nesurinkti tiek, kiek planuota, nors lengvatų kaina išaugtų.
Kita rizika yra ta, kad net ir surinkus planuotas įplaukas, jos nereiškia automatinio kainų sumažėjimo degalinėse. Galutinę kainą veikia ir logistika, paklausos dinamika, konkurencija, atsargų finansavimo kaštai, o taip pat valiutų kursų svyravimai.
„Jeigu situacija pasaulinėje rinkoje pablogėtų, vien mokesčių mažinimas vartotojui gali būti beveik nepastebimas, nes dyzelinas vis tiek šoktels iki lygio, atitinkančio daugiau kaip 2,30 euro už litrą“, – sakė energetikos rinką analizuojantis ekspertas.
Kas galiausiai sumoka už „pigiau“
Šios priemonės perskirsto kaštus tarp kelių grupių. Dalį jų prisiima degalų įmonės per papildomą mokestį, dalį – biudžetas per mažesnes įplaukas iš PVM ir akcizų, o dalis anksčiau ar vėliau grįžta vairuotojams per kainų korekcijas, kai lengvatos baigiasi arba kai rinka patiria naują šoką.
Šalia to atsiranda ir šalutiniai padariniai rinkai: brangesnė nafta didina apyvartinio kapitalo poreikį importuotojams ir degalinėms, todėl mažesniems žaidėjams gali būti sunkiau išlaikyti likvidumą. Tai gali skatinti konsolidaciją, kai stipresni rinkos dalyviai išstumia arba perima mažesnius.
Trumpuoju laikotarpiu mažesnės degalų kainos gali sumažinti infliacijos spaudimą, tačiau ilgalaikį rezultatą lems ne politinis sprendimas, o rinka. Jei naftos kainos išliks aukštos ar kils, valstybė turės rinktis: didinti biudžeto sąnaudas, nutraukti lengvatas arba susitaikyti su nauju kainų lygiu degalinėse.
Leave a Reply