Lenkijos Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias degalų kainas savaitgaliui ir pirmadieniui. Ministras Miłoszas Motyka teigė, kad Vyriausybė „padarė maksimumą“, kad apsauginis mechanizmas veiktų sklandžiai ir kainos degalinėse būtų kuo mažesnės.
Pagal ministerijos paskelbtas ribas, litro benzino 95 kaina negali viršyti maždaug 1,57 euro, benzino 98 – apie 1,77 euro, o dyzelino – apie 1,84 euro. Kitas pranešimas su naujais tarifais numatytas pirmadienį, jame turėtų būti nurodytos antradienio kainų lubos.
Ministro vertinimu, palyginti su pastaruoju metu matytomis kainomis degalinėse, tai yra apčiuopiamas sumažėjimas. Jis aiškino, kad paketas, kurį Vyriausybė sieja su mokesčių mažinimu degalams, turi užtikrinti apie 0,28–0,30 euro mažesnę litro kainą, priklausomai nuo degalų rūšies.
Tarifai keisis kasdien
Energetikos ministerija skelbia, kad maksimalios kainos bus atnaujinamos ir publikuojamos kasdien. Tokia schema pasirinkta dėl didelio neapibrėžtumo tarptautinėse rinkose, kai naftos ir degalų kainoms įtaką daro ne tik pasiūla ir paklausa, bet ir geopolitiniai sprendimai bei įtampos židiniai.
Miłoszas Motyka pabrėžė, kad valdžia siekia išlaikyti rinkos mechanizmus ir kartu sumažinti staigių šuolių riziką vartotojams. Jo teigimu, tikslas yra suderinti kainų stabilumą su degalų prieinamumu, kad nebūtų skatinamas trūkumas ar iškreipta konkurencija.
Kas daro įtaką degalų kainoms?
Ministras atkreipė dėmesį, kad pasaulinės degalų kainos yra jautrios geopolitinei situacijai, o jos pokyčių tiksliai nuspėti neįmanoma net kelioms savaitėms į priekį. Dėl to pasirinktas dažnas kainų lubų atnaujinimas, kuris turėtų leisti greičiau reaguoti į rinkos pokyčius.
Valdžios argumentas yra paprastas: jeigu kainos tarptautinėse biržose ar didmeninėje rinkoje krenta, ribos gali būti koreguojamos žemyn, o jei auga, jos turi užkirsti kelią staigiems šuoliams galutiniam vartotojui. Vis dėlto tokie sprendimai dažnai kelia diskusijas dėl galimo poveikio degalų tiekimo grandinei ir konkurencijai.
60 proc. mokestis nuo viršpelnio
Kartu Lenkijoje įsigalioja sprendimai, susiję su vadinamuoju viršpelnių apmokestinimu degalų sektoriuje. Prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė įstatymą, kuriuo numatomas 60 proc. mokestis nuo papildomo pelno, gauto prekiaujant skystaisiais degalais.
Įstatyme nurodyta, kad mokestis taikomas laikotarpiui nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos. Juo būtų apimamos įmonės, kurios gamina skystuosius degalus arba jais prekiauja, taip pat vykdo prekybą su užsieniu pagal atitinkamas licencijas.
Apmokestinimo bazė siejama su pajamų perviršiu, lyginant su istorine 2025 metų marža, papildyta 20 proc. Taip pat numatyta minimali orientacinė 2 proc. marža ir ribojimas, kad tam tikrais atvejais mokestis negalėtų viršyti 50 proc. pelno ar grynojo rezultato įmonėms, kurios pačios negamina degalų.
Ministras viešai teigė, kad sprendimas pasirašyti įstatymą buvo priimtas reaguojant į vairuotojų spaudimą.
„Vyriausybė padarė maksimumą, kad apsauginė programa veiktų efektyviai ir kad degalų kainos būtų kuo mažesnės“, – sakė Miłoszas Motyka.
Leave a Reply