Prasidėjus mokslo metams ir atvėsus orams, daugelis tėvų griebiasi įprastų rudens priemonių: aviečių arbatos, medaus, šaltalankių, vitaminų ar įvairių imunitetą stiprinančių papildų. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vienas gėrimas ar tabletė nuo virusų neapsaugos, o dalis populiarių sprendimų turi daugiau mitų nei realios naudos.
Pediatrų ir visuomenės sveikatos ekspertų išvados paprastos: imunitetą pirmiausia palaiko miegas, visavertė mityba, judėjimas ir higiena. Papildai gali būti reikalingi tik atskirais atvejais, kai yra aiški rizika ar trūkumas, todėl jų vartojimą verta derinti su vaiko gydytoju.
Aviečių arbata: gerai savijautai, ne profilaktikai
Šilta aviečių arbata rudenį gali būti puikus kasdienis gėrimas: ji padeda gauti skysčių, sušildo, o iš tikrų uogų paruošta arbata suteikia ir šiek tiek naudingų medžiagų. Tačiau patikimų įrodymų, kad vien aviečių arbata apsaugotų nuo peršalimo ar gripo, nėra.
Gėrimai ypač naudingi tuomet, kai vaikas jau prastai jaučiasi: pakankamas skysčių kiekis padeda lengviau toleruoti karščiavimą ir palengvina kai kuriuos simptomus. Specialistai taip pat primena, kad arbatos nereikėtų paversti saldžiu gėrimu su daug cukraus, nes didelis cukraus kiekis kasdienėje mityboje naudos neprideda.
Šaltalankiai ir vitaminas C: nauda yra, bet stebuklo nebus
Šaltalankiai laikomi maistingomis uogomis: juose yra vitamino C, karotinoidų ir kitų biologiškai aktyvių junginių. Vis dėlto tyrimų, kurie leistų užtikrintai teigti, kad šaltalankių produktai vaikams patikimai sumažina užsikrėtimo riziką, vis dar trūksta.
Vadinasi, šaltalankių uogos, tyrė ar sultys gali būti gera mitybos dalis, tačiau jų nereikėtų pristatyti kaip garantuoto imuniteto pakėlėjo. Be to, labai rūgštūs ir koncentruoti gėrimai kai kuriems vaikams gali dirginti skrandį ar būti tiesiog nemalonūs.
Panašiai vertinamas ir vitaminas C: jis svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai, bet tai nereiškia, kad rudenį vaikui būtinos didelės profilaktinės dozės. Daugeliu atvejų pakanka vitamino C iš maisto, o papildai nuo peršalimo savaime nepadaro vaiko atsparesnio.
Medus, žolelių preparatai ir tai, kas veikia geriausiai
Medus nėra profilaktikos priemonė, tačiau gali padėti, kai vaikas jau serga. Vyresniems nei vienerių metų vaikams nedidelis medaus kiekis kartais siejamas su ramesniu kosuliu ir geresniu miegu, ypač vakare.
Vaikams iki vienerių metų medaus duoti negalima dėl kūdikiams pavojingos botulizmo rizikos. Jei kyla abejonių dėl amžiaus, dozės ar vaikas turi alergijų, saugiausia pasitarti su gydytoju.
Rudenį populiarėja ir įvairūs žolelių sirupai ar vadinamieji imuniteto šotai, tačiau ekspertai perspėja: natūralus ne visada reiškia saugus vaikui. Koncentruoti augaliniai preparatai gali turėti nepageidaujamų poveikių ir sąveikauti su vaistais, o jų veiksmingumas vaikams ne visada pagrįstas kokybiškais tyrimais.
Praktikoje didžiausią poveikį virusų plitimui daro paprasti įpročiai: rankų plovimas su muilu, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas, vėdinimas ir dažnai liečiamų paviršių valymas. Ne mažiau svarbu, kad vaikas pakankamai miegotų, judėtų ir kasdien gautų įvairaus maisto, o ne vieną tariamai stebuklingą produktą.
Jei vaikas serga labai dažnai, infekcijos būna sunkios, atsiranda dusulys, užsitęsęs karščiavimas, dehidratacijos požymiai ar kiti nerimą keliantys simptomai, delsimas gali kainuoti brangiai. Tokiais atvejais svarbiausia kreiptis į gydytoją, o ne ieškoti greitų sprendimų papildų lentynoje.
Leave a Reply