Ispanijos premjeras Pedro Sánchez paskelbė pirmalaikius parlamento rinkimus, kurie vyks lapkričio 29 dieną. Sprendimas priimtas politinei darbotvarkei įkaitus dėl būsto krizės ir pragyvenimo brangimo, nors makroekonominiai rodikliai šalyje išlieka palyginti geri.
Europos Komisijos vertinimu, Ispanijos bendrasis vidaus produktas 2025 metais augo 2,8 proc., o 2026 metais augimas turėtų siekti apie 2,4 proc. Vis dėlto vis dažniau pabrėžiama, kad augimas ne visada virsta juntamu gyvenimo kokybės gerėjimu, ypač didmiesčiuose ir turistiniuose regionuose.
Augimas, kuris nepasiekia visų
Vienas iš dažniausiai įvardijamų veiksnių yra produktyvumas. Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad valandinis darbo našumas po 2019 metų gerėjo, tačiau produktyvumas vienam darbuotojui ir pilną darbo laiką dirbančiam asmeniui iš esmės stagnavo.
Tai reiškia, kad net ir augant ekonomikai, pajamų vienam gyventojui didėjimas gali atsilikti, o darbo užmokesčio augimo erdvė išlieka ribota. Papildomą spaudimą kuria spartesnis gyventojų skaičiaus didėjimas, kurį didžiąja dalimi skatina migracija.
Darbo rinka, nors ir išlaiko atsparumą, išlieka sezoniška. Naujausi Ispanijos statistikos duomenys rodo, kad vasaros pabaigoje nedarbas tradiciškai šokteli, nors bendri nedarbo lygiai, palyginti su ankstesniais dešimtmečiais, yra geresni.
Infliacija ir kainų spaudimas
Rinkimų kampanijos fone ryškėja infliacijos klausimas. Eurostato duomenimis, rugsėjį metinė infliacija Ispanijoje siekė apie 5 proc., tai yra daugiau nei euro zonos vidurkis, kuris sudarė apie 3,8 proc.
Ispanijos statistikos institutas tarp pagrindinių infliacijos šuolio veiksnių išskiria brangusius degalus ir pabrangusias kelionių paslaugas, ypač atostogų paketus. Tokie veiksniai greitai persiduoda kasdienėms išlaidoms ir didina visuomenės jautrumą kainų pokyčiams.
Būstas tapo politiniu lūžio tašku
Didžiausiu socialiniu ir politiniu iššūkiu tapo būstas, kur paklausos ir pasiūlos disbalansas ypač aštrus nuomos rinkoje. Europos Komisija pabrėžia, kad socialinis būstas Ispanijoje sudaro tik apie 1,5–1,7 proc. viso būsto fondo, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia maždaug 6–7 proc.
„Didelis būsto nepritekliaus lygis išaugo, o tai rodo prastesnes gyvenimo sąlygas“, – teigiama Europos Komisijos Ispanijai skirtame šalies pranešime.
Pasak pranešimo, būsto kainos šalyje nuosekliai kyla nuo 2014 metų, o pastaraisiais metais augimas spartėjo. Brangstantis būstas riboja gyventojų mobilumą, sunkina darbuotojų persikėlimą arčiau darbo vietų ir didina įtampą regionuose, kuriuose būstą stipriai veikia turizmo paklausa.
Politinę krizę pagilino tai, kad parlamentas nesugebėjo patvirtinti dviejų vyriausybės siūlytų dekretų, skirtų būsto situacijai švelninti. Po nesėkmės Kongrese Pedro Sánchez inicijavo parlamento paleidimą ir paskelbė pirmalaikius rinkimus.
Taip Ispanijos ekonominis vaizdas prieš rinkimus išryškėjo dviem sluoksniais: viename – augimas, darbo vietų kūrimas ir stiprus paslaugų sektorius, kitame – prastėjantis įperkamumas, infliacijos spaudimas ir būsto deficitas, kurio bendrasis vidaus produktas vienas neišsprendžia.
Leave a Reply