Prancūzija paleido M51.3 iš branduolinio povandeninio laivo: ką tai reiškia Europai

Prancūzija spalio 6 dieną prie Bretanės krantų pirmą kartą iš branduolinio povandeninio laivo Le Vigilant paleido naujausią strateginės balistinės raketos versiją M51.3. Bandymas buvo vykdomas Atlanto vandenyne, o raketa buvo be branduolinės kovinės galvutės.

Skrydis stebėtas Prancūzijos matavimo ir sekimo sistemomis, o raketa, kaip skelbta, nukrito Šiaurės Atlante šimtus kilometrų nuo pakrantės. Prancūzijos institucijos pabrėžė, kad tai buvo techninis bandymas, o ne signalas dėl konkrečios geopolitinės situacijos.

M51.3: kuo ji skiriasi

M51 raketų šeima Prancūzijos ginkluotėje naudojama nuo 2010 metais pradėtos eksploatacijos ir yra jūrinės branduolinio atgrasymo dalies pagrindas. M51.3 laikoma trečiąja šios sistemos evoliucija, skirta modernizuoti galimybes atsižvelgiant į naujas grėsmes.

Raketa yra apie 12 metrų ilgio, jos masė viršija 50 tonų, ji naudoja kietąjį kurą ir turi tris pakopas. Tokios klasės raketos yra skirtos tarpžemyniniam nuotoliui, o trajektorijos fazėse jos pasiekia itin didelius greičius grįžtant į atmosferą.

Prancūzijos pusė nurodo, kad M51.3 tikslas yra didesnis nuotolis, tikslumas ir geresnės galimybės įveikti priešraketinę gynybą. Skelbta, kad ši versija į operacinę tarnybą įvesta 2025 metų spalį.

Le Vigilant vaidmuo ir bandymo prasmė

Ne mažiau svarbi bandymo dalis buvo pats povandeninis laivas Le Vigilant, kuris prieš tai buvo remontuotas ir modernizuotas. Paleidimas turėjo patvirtinti, kad po darbų laivo ginkluotės ir valdymo sistemos vėl pilnai suderinamos su M51.3.

Tokie bandymai paprastai tikrina ne vien raketą, bet ir visą grandinę: paleidimo įrangą, ugnies valdymo sprendimus, ryšio ir saugos procedūras, taip pat matavimo infrastruktūrą. Pranešta, kad stebėjimui buvo pasitelkta ir specializuota Prancūzijos matavimo priemonių bazė, įskaitant laivą Monge.

Macrono žinutė ir Europos kontekstas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bandymą stebėjo iš fregatos Auvergne. Po bandymo jis akcentavo, kad tik nedaugelis valstybių turi tokį technologinį ir pramoninį pajėgumą savarankiškai kurti bei palaikyti jūrinį strateginį atgrasymą.

„Iš daugiafunkcės fregatos Auvergne stebėjau pirmąjį naujos balistinės raketos M51.3 paleidimą iš branduolinio povandeninio laivo Le Vigilant. Labai nedaug valstybių turi tokį išmanymą“, – sakė Emmanuelis Macronas.

Šis bandymas vertinamas kaip nuosekli Prancūzijos branduolinio atgrasymo modernizacijos dalis, o ne momentinė reakcija į dienos įvykius. Platesniame Europos saugumo kontekste tokios programos rodo ilgalaikį strateginį planavimą, kai didėja dėmesys atgrasymui, priešraketinei gynybai ir kritinių pajėgumų atsparumui.