Rusijoje archeologai aptiko viduramžių lobį, kurio vertingiausias akcentas – dvi itin retos Švedijoje kaldintos monetos. Specialistų teigimu, tokio tipo radiniai iki šiol buvo žinomi vos keli, todėl naujas atradimas iš esmės keičia turimas žinias apie šių monetų paplitimą.
Lobis aptiktas archeologinių darbų metu, kai buvo tvarkoma ir apsaugoma anksčiau pažeista vietovės dalis. Nors radinys į dienos šviesą iškilo liepos mėnesį, oficiali informacija viešiau paskelbta tik šio mėnesio pradžioje, o didžiausią dėmesį iškart patraukė būtent monetos.
Tyrėjai nustatė, kad tai vadinamieji uppsalietiško tipo brakteatai – plonos, vienpusės monetos, Švedijoje kaldintos nuo XI amžiaus pabaigos iki XII amžiaus pirmos pusės. Iki šio atradimo Rusijos mokslininkams buvo žinomi tik du tokio tipo egzemplioriai, siejami su kolekcijomis Upsaloje.
Monetos buvo tik dalis komplekso: lobyje rasta ir trečioji moneta – arabiškas dirhamas, preliminariai datuojamas 907–912 metais. Kartu aptikta sidabrinių medalinų, papuoštų granulės ir filigrano technikomis, ornamentuota kaklo apykaklė, monetiniai pakabučiai, ploni sidabrinės vielos grandinėliai, žiedas bei pasaginės formos segė.
Į radinių rinkinį pateko ir vietos regionui būdingų elementų, tarp jų – karelų tipo galvos papuošalas bei odinė juosta. Archeologai atkreipia dėmesį, kad tokie lobiai dažnai atspindi ne vien savininko turtą, bet ir plačias prekybos bei mainų jungtis, kurios viduramžiais apėmė Baltijos jūros regioną.
Pagoniški ir krikščioniški simboliai viename lobyje
Vienas sidabrinis medalis tyrėjus sudomino išskirtiniu vaizdiniu: jame pavaizduoti du paukščiai, esantys abipus centrinio elemento. Mokslininkai svarsto, kad tai galėtų būti Huginas ir Muninas – skandinavų mitologijoje su Odinu siejami varnai, o centre galimai pavaizduota jo ietis Gungniras.
Ypač intriguoja tai, kad galimi pagoniški motyvai aptikti tame pačiame depozite, kuriame yra ir objektų su krikščioniška simbolika. Tokia kombinacija laikoma svarbiu užuominu apie religinių tradicijų persipynimą ir kultūrinį virsmą regione, kai greta senųjų tikėjimų plito krikščionybė.
Ką sako datavimas ir kilmė
Preliminariai visas lobis datuojamas XII amžiaus antra puse arba XIII amžiumi, nors dalis daiktų, sprendžiant iš stiliaus ir monetų, yra senesni. Tai reiškia, kad kai kurie objektai galėjo dešimtmečius ar net ilgiau cirkuliuoti tarp savininkų, būti paveldimi ar kaupiami, kol galiausiai buvo paslėpti.
Tyrėjai pabrėžia, kad dauguma radinių greičiausiai pagaminti ne toje vietoje, kur buvo rasti. Jų kilmė siejama su viduramžių Rusia ir Skandinavija, o arabiškos monetos buvimas primena platesnes prekybos kryptis, kurios per tarpininkus pasiekdavo ir šiaurinius Baltijos regionus.
Šis radinys vertinamas kaip dar vienas įrodymas, kad viduramžių Baltijos pasaulis buvo tankiai susietas mainų tinklais, o sidabras atliko ne tik papuošalų, bet ir turto kaupimo bei atsiskaitymo funkciją. Tolesni tyrimai turėtų patikslinti tiek lobio sudėtį, tiek jo slėpimo aplinkybes.
Leave a Reply