Po itin sausos vasaros Prancūzijoje nerimą kelia ne tik upių ar dirvožemio būklė, bet ir tai, kas vyksta po žeme. Naujausi Prancūzijos geologijos ir kasybos tyrimų biuro BRGM duomenys rodo, kad požeminio vandens atsargos spalio pradžioje tebėra neįprastai menkos, o situacija daug kur toliau blogėja.
BRGM biuletenyje nurodoma, kad spalio 1 dieną 66 proc. požeminio vandens stebėsenos taškų fiksuotos reikšmės buvo žemiau sezoninės normos. Dar labiau iškalbinga tendencija: 81 proc. vietų lygis vis dar leidosi, o kilimo požymiai matyti tik nedidelėje dalyje stebėjimų.
Kodėl lietus nepapildo atsargų?
Rudenį įprastai prasideda požeminio vandens papildymo sezonas, kai krituliai skverbiasi gilyn ir pildo vandeningus sluoksnius. Tačiau šiemet šis procesas juda vangiai, nes pirmosios liūtys dažnai pirmiausia sudrėkina smarkiai išsausėjusią žemės paviršiaus zoną ir tik vėliau ima maitinti gilesnius sluoksnius.
Kita priežastis yra evapotranspiracija, kai dalis kritulių dėl šilumos ir dar aktyvios augalijos tiesiog išgaruoja arba būna sunaudojama augalų. Prie to prisideda ir susikaupęs kritulių deficitas, todėl pavieniai lietaus epizodai nekompensuoja vasaros metu susidariusių nuostolių.
Palyginimas su pernai ir 2022 metais
BRGM pabrėžia, kad dabartinis fonas prastesnis nei prieš metus: 2025 metų spalio 1 dieną žemiau normos buvo tik 31 proc. stebėsenos taškų, o 2026 metais jų dalis išaugo iki 66 proc. Agentūra situaciją vertina kaip panašiai neraminančią kaip 2022 metais, kai dėl išskirtinės sausros ir menkų kritulių daugelyje regionų fiksuotas ypač ryškus vandens trūkumas.
Šiemet problema palietė ir vadinamuosius inercinius vandeninguosius sluoksnius, kurie į kritulių pokyčius reaguoja lėtai. Tokiose sistemose atsigavimas gali užtrukti mėnesius ar dar ilgiau, todėl net ir prasidėjus papildymo sezonui matomas efektas dažnai vėluoja.
Kur padėtis prasčiausia ir kas laukia toliau
BRGM duomenimis, labai žemi rodikliai fiksuojami kai kuriuose centrinės ir rytinės Prancūzijos regionuose, o dalyje pietryčių kai kur padėtis išlieka palankesnė. Vis dėlto bendra šalies tendencija išlieka neigiama, nes net reaktyvūs vandeningieji sluoksniai, kurie paprastai greičiau pakyla po intensyvesnių lietų, daugelyje vietų dar tebekrenta.
Artimiausios savaitės laikomos kritiškai svarbiomis: požeminio vandens atsargoms atkurti reikia ne pavienių liūčių, o tolygių ir pakankamai gausių kritulių, kurie spėtų įsigerti į dirvožemį. BRGM prognozuoja, kad lėčiausiai reaguojančių sluoksnių lygis gali kristi iki pat rudens pabaigos, o labiausiai nusekusiuose rajonuose normalizuotis gali prireikti net drėgnesnės nei įprasta žiemos.
Šių atsargų svarba itin didelė, nes Prancūzijoje požeminis vanduo sudaro reikšmingą geriamojo vandens ir žemės ūkyje naudojamo vandens dalį. Tuo pat metu sezoninės prognozės išlieka neapibrėžtos, todėl, kaip pažymi Météo-France, kol kas nėra pakankamai aiškaus scenarijaus, ar šis ruduo šalyje bus vyraujančiai sausas, ar drėgnas.
Leave a Reply