Latvijos premjero Kulbergso partija pasiekė rekordinį rezultatą: prorusiškos jėgos liko paraštėse

Rekordinė pergalė Rygoje

Latvijoje įvykę parlamento rinkimai baigėsi istoriniu rezultatu: premjero Andriso Kulbergso vedama „Vieningojo sąrašo“ (AS) politinė jėga surinko 35,3 proc. balsų ir užsitikrino 41 mandatą šimto vietų parlamente. Tai geriausias vienos partijos pasirodymas nuo Latvijos nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais.

Kartu su pergale išryškėjo ir kita tendencija: rinkimuose dalyvavo 51,8 proc. rinkėjų, o tai laikoma vienu žemiausių aktyvumo rodiklių per kelis pastaruosius dešimtmečius. Mažesnis aktyvumas sustiprino didžiausių politinių jėgų pranašumą ir susiaurino erdvę mažesnėms partijoms.

Koalicijų aritmetika ir kryptis

Antroje vietoje liko dešiniosios populistinės krypties Latvija pirmoje vietoje (LPV), gavusi 13,1 proc. balsų ir 17 mandatų. Trečią vietą užėmė blokas Suvereni valdžia ir Jaunųjų latvių sąjunga (SV/AJ) su 11,7 proc. ir 15 mandatų, jis siejamas su rusakalbių elektoratu.

Į parlamentą taip pat pateko Nacionalinis aljansas (NA) ir socialdemokratinės krypties Progresyvieji (P) po 10 mandatų, o 5 proc. barjerą peržengė ir Naujoji vienybė (JV), kuriai atiteko 7 vietos. Tokia sudėtis premjerui suteikia plačias derybines galimybes, nes jo partijos frakcija yra kelis kartus didesnė už daugumą potencialių partnerių.

Rinkimų kampanijoje A. Kulbergs akcentavo saugumą ir valstybės valdymo efektyvumą, o ekonomikos temose išskyrė būtinybę stabilizuoti nacionalinį oro vežėją „AirBaltic“ bei mažinti vėlavimus įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą. Šie klausimai Baltijos šalims svarbūs ne tik dėl susisiekimo, bet ir dėl regiono konkurencingumo bei karinio mobilumo.

Saugumas ir Rusijos šešėlis

Rinkimų foną Latvijoje stipriai veikė saugumo situacija regione, įskaitant įtampas prie rytinės sienos ir platesnį Rusijos karo Ukrainoje kontekstą. Latvijos politiniame diskurse tai išlieka vienu pagrindinių kriterijų vertinant partijų patikimumą ir jų užsienio politikos liniją.

Analitikų vertinimu, A. Kulbergso pergalė reiškia tęstinę proeuropietišką ir aiškiai prorietietišką kryptį: NATO laikomas kertiniu saugumo ramsčiu, o parama Ukrainai neturėtų silpnėti. Kartu laukiama, kad premjeras stiprins vidaus darbotvarkę, nes turėdamas tokį mandatų skaičių prisiima didesnę atsakomybę už realius rezultatus.

Rusakalbių elektorato skilimas

Vienas ryškiausių rinkimų signalų buvo prorusiškų ir į rusakalbius orientuotų politinių jėgų susiskaldymas. Dalis rinkėjų pasirinko LPV, kiti balsavo už SV/AJ, o keli ankstesni šio segmento projektai liko už parlamento borto.

Toks rezultatas rodo, kad etninė ir kalbinė takoskyra Latvijoje tebėra reikšminga, tačiau ji vis dažniau persipina su socialinėmis ir ekonominėmis temomis. Dėl to rinkėjų lojalumą vis sunkiau išlaikyti vien remiantis tapatybės politika, ypač kai saugumo klausimai tampa dominuojantys.

Po rinkimų aiškėja, kad rusakalbių politinė reprezentacija parlamente bus labiau fragmentuota ir turės mažiau įtakos formuojant valdančiąją daugumą. Tai sustiprina A. Kulbergso pozicijas ir leidžia jam formuoti koaliciją be jėgų, kurios Latvijoje dažniau vertinamos kaip palankios Kremliui.