Socialiniuose tinkluose pasirodžiusios nuotraukos, kuriose matyti geležinkeliu gabenami smarkiai apgadinti T-90M, vėl atkreipė analitikų dėmesį į Rusijos šarvuotosios technikos nuostolius. Kadrai siejami su technikos pervežimu į „Uralvagonzavod“ gamyklą Nižnij Tagile, kur koncentruojami tiek gamybos, tiek remonto darbai.
Karo technikos stebėtojai pabrėžia, kad vis dažniau fiksuojami atvejai, kai gamintojui tenka perimti funkcijas, kurias anksčiau atlikdavo specializuotas karinių remonto įmonių tinklas. Toks perskirstymas reiškia, kad pajėgumai, skirti naujiems tankams, gali būti nukreipiami į kapitalinį remontą ar gilų modernizavimą.
Remontas gali kainuoti beveik kaip naujas
Šarvuotosios technikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad kapitalinis T-90M remontas gamyklinėmis sąlygomis gali kainuoti beveik tiek pat, kiek naujo vieneto pagaminimas. Taip atsitinka dėl sudėtingų mazgų keitimo, elektronikos ir optikos atnaujinimo, korpuso bei bokštelio darbų, o taip pat dėl to, kad po rimtų pažeidimų dalis komponentų turi būti keičiami iš esmės.
Tai sukuria dilemas: kuo daugiau resursų skiriama grąžinti į rikiuotę apgadintus tankus, tuo mažiau jų lieka naujai gamybai. Kartu auga ir logistikos našta, nes reikia nuolat gabenti pažeistą techniką, komplektuojamąsias dalis ir remontui reikalingą įrangą.
Kodėl sunku suskaičiuoti realią gamybą
Analitikai, vertinantys tiek nuotraukomis pagrįstus nuostolių duomenis, tiek viešus Rusijos pareiškimus, pažymi dar vieną problemą: remontuota ar modernizuota technika viešojoje komunikacijoje gali būti pateikiama kaip nauja tiekimo partija. Dėl to iš šalies tampa sudėtinga tiksliai atskirti, kiek tankų išties pagaminta nuo nulio, o kiek grąžinta po remonto.
Tokios painiavos rizika ypač išauga tada, kai į gamyklas patenka smarkiai suniokoti vienetai, o po kelių savaičių ar mėnesių skelbiama apie „naujų“ tankų perdavimą kariuomenei. Praktikoje tai gali reikšti ir visiškai naują techniką, ir kapitališkai atnaujintus, anksčiau eksploatuotus korpusus.
Sankcijos, darbuotojų trūkumas ir senesnių korpusų naudojimas
Viešai prieinamos analizės rodo, kad Rusijos šarvuotosios technikos pramonę spaudžia keli veiksniai vienu metu: sankcijų ribojamas komponentų tiekimas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir didelis fronto poreikis. Dėl to dalis T-90M gali būti surenkami ne tik iš naujai pagamintų konstrukcijų, bet ir pasitelkiant atnaujintus ankstesnių modifikacijų korpusus.
Patys gamintojai neneigia, kad be gamybos vykdo ir remontą, o oficialiuose pranešimuose akcentuoja greitą technikos atstatymą net ir po daugybinių pažeidimų. Vis dėlto ekspertai perspėja, kad realūs pristatymų skaičiai gali būti mažesni, nei leistų spręsti vien iš deklaracijų, nes dalį „naujų“ siuntų gali sudaryti atnaujinti vienetai.
Bendra tendencija aiški: kuo didesnė remonto našta tenka pagrindiniams gamybos centrams, tuo labiau auga rizika, kad tai atsilieps naujų tankų gamybos tempui. Tokiu atveju T-90M, laikomas vienu moderniausių serijinių Rusijos tankų, gali tapti ir pramonės pajėgumų testu, ir riboto resursų paskirstymo įkaitu.
Leave a Reply