Baltarusijos valdžia pranešė, kad nuo 2027 metų pradžios 177 gyvenvietėms bus panaikintas radiacijos paveiktų teritorijų statusas, suteiktas po 1986 metais įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos. Skelbiama, kad šiose vietovėse gyvena apie 566 400 žmonių, kuriems iki šiol galiojo specialios socialinės garantijos.
Sprendimas grindžiamas 2021–2025 metais atliktų tyrimų rezultatais, kuriais esą nustatytas reikšmingas radiologinės situacijos pagerėjimas. Pareigūnai tvirtina, kad dalyje teritorijų rodikliai priartėjo prie leistinų normų, todėl specialus režimas neva tampa nebereikalingas.
Ką praktiškai reiškia statuso panaikinimas?
Iki šiol radiacijos paveiktose vietovėse gyvenantys žmonės turėjo teisę į valstybės paramą ir lengvatas, kurios skirtos sumažinti ilgalaikių pasekmių naštą. Tarp jų minimos priemonės, susijusios su vaikų maitinimu mokyklose, įvairiomis kompensacijomis ir tiksline pagalba pažeidžiamoms grupėms.
Panaikinus statusą, dalis šių lengvatų gali būti nutraukta arba smarkiai sumažinta, o tai reikštų tiesioginį finansinį poveikį gyventojams. Kritikai atkreipia dėmesį, kad formalus teritorijos priskyrimas „nebeužterštai“ zonai nebūtinai panaikina ilgalaikes sveikatos rizikas ar aplinkos taršos židinius.
Ekspertai įspėja dėl rizikų
Radiacinės saugos ekspertai, kritikuojantys tokį žingsnį, teigia, kad kai kuriose vietovėse gali išlikti lokalių užterštumo „karštųjų taškų“. Jų vertinimu, vien vidutiniai regiono rodikliai gali neatskleisti realios situacijos atskirose žemės ūkio naudmenose, miškuose ar gyvenviečių pakraščiuose.
Taip pat pabrėžiama, kad grįžimas prie natūralaus radiacinio fono po tokių katastrofų yra itin ilgas procesas, o jo trukmė priklauso nuo konkrečių radionuklidų ir jų skilimo periodų. Dėl to visuomenėje kyla klausimų, ar sprendimas pirmiausia yra moksliniais argumentais grįstas sveikatos ir aplinkosaugos vertinimas, ar socialinės politikos bei išlaidų mažinimo kryptis.
Viešojoje erdvėje sprendimas siejamas ir su ankstesniais Aliaksandro Lukašenkos pasisakymais, kai jis kritikavo faktą, kad didelė dalis šalies gyventojų vis dar gyvena oficialiai radiacijos paveiktose teritorijose. Tokie pareiškimai sustiprino įtarimus, kad statuso peržiūra gali būti naudojama administraciniams tikslams, o ne vien kaip epidemiologinio ar radiologinio įvertinimo rezultatas.
Leave a Reply