Šiaurės Korėja didina spaudimą: minos pasienyje sužeidė karius, plečiamos jūrų bazės

Incidentas demilitarizuotoje zonoje

Pietų Korėjos kariuomenė ir Jungtinių Tautų vadovaujama Jungtinių Valstijų remiama vadavietė paskelbė, kad demilitarizuotoje zonoje įvykę sprogimai siejami su Šiaurės Korėjos priešpėstinėmis minomis. Incidentas fiksuotas rugsėjo 21 dieną vakarinėje ruožo dalyje, kur patruliavo Pietų Korėjos 25-oji pėstininkų divizija.

Per sprogimus nukentėjo trys kariai, du iš jų patyrė sunkių sužalojimų. Tyrėjai nurodė, kad minos buvo padėtos į pietus nuo karinės demarkacijos linijos, o netoli antrojo sprogimo taško aptiktas dar vienas užtaisas.

Pasak Pietų Korėjos Jungtinio štabų vadų komiteto, detonavo dvi minos, o atsitraukdami kariai pamatė ir trečią, kuri nesprogo. Pabrėžiama, kad plastiko korpuso užtaisus sunkiau aptikti įprastais metalo detektoriais, todėl tokie incidentai kelia didesnę riziką patruliams.

Galimas 1953 metų paliaubų pažeidimas

Jungtinių Tautų vadavietė minų dislokavimą įvardijo kaip 1953 metais sudarytų Korėjos paliaubų sąlygų pažeidimą. Spalio 5 dieną Pietų Korėjos kariai, pasitelkę specialią įrangą, įžengė į pavojingą ruožą ir sunaikino likusius užtaisus.

Kariniai šaltiniai operaciją apibūdino kaip praktiškai precedento neturintį atvejį demilitarizuotoje zonoje, nes bet koks judėjimas ten paprastai griežtai ribojamas. Incidentas sustiprino diskusijas, kaip derinti rizikos valdymą pasienyje ir platesnę Seulo strategiją Šiaurės Korėjos atžvilgiu.

Seule auga įtampa dėl reakcijos

Pietų Korėjos vidaus politikoje incidentas sukėlė ginčus dėl prezidento Lee Jae Myungo retorikos. Per Ginkluotųjų pajėgų dienos minėjimą spalio 1 dieną jis įvykį pavadino „nelaimingu atsitikimu“, tiesiogiai neįvardydamas Pchenjano.

„Mano žodžiais pirmiausia siekta palaikyti sužeistus karius ir jų artimuosius“, – sakė prezidento atstovas spaudai.

Opozicinė Liaudies galios partija prezidentą kritikavo teigdama, kad vengiama aiškiai įvardyti atsakomybę. Viešojoje erdvėje taip pat keliami klausimai, ar švelnesnė laikysena nėra susijusi su ankstesniais įtarimais dėl galimų neteisėtų pervedimų, kuriuos pats prezidentas neigia.

Pchenjanas plečia jūrų infrastruktūrą

Kartu su įtampa pasienyje fiksuojami ženklai, kad Šiaurės Korėja spartina karinės jūrų infrastruktūros plėtrą. Analitikai, vertinantys komercinius palydovinius vaizdus, nurodo atsinaujinusius darbus Tapchono rajone rytinėje pakrantėje, netoli Vonsano įlankos ir esamos Munčono bazės.

Skelbiama, kad 2026 metų liepą vietovėje pastebėtas suaktyvėjęs teritorijos paruošimas, laikino darbuotojų apgyvendinimo objektai, kelių tiesimas ir krantinių tvarkymas. Vienoje vietoje matoma nauja konstrukcija, primenanti prieplauką arba laivų nuleidimo į vandenį vietą, o dalis senesnių pastatų buvo nugriauti.

Pchenjanas apie bazės planus viešai kalbėjo 2024 metais po Kim Jong Uno vizito regione, argumentuodamas, kad augančiai laivyno programai neužtenka esamos infrastruktūros. Pastaraisiais metais Šiaurės Korėja taip pat demonstravo ambicijas didesnių paviršinių laivų srityje, o tai reiškia poreikį gilesnėms krantinėms, remonto pajėgumams ir didesnėms amunicijos bei atsargų saugykloms.

Panaši statybų dinamika fiksuota ir Nampo bazėje vakarinėje pakrantėje, kur, remiantis palydoviniais vaizdais, plečiami gamybiniai pajėgumai ir pakrantės infrastruktūra. Dar vienas projektas siejamas su Soko sala, kur matomi kelių platinimo ir naujų pastatų požymiai, tačiau tiksli pertvarkos paskirtis kol kas išlieka neaiški.

Ekspertai pabrėžia, kad minų incidentai demilitarizuotoje zonoje ir investicijos į jūrų bazes rodo platesnę Pchenjano strategiją didinti spaudimą keliomis kryptimis. Tokia taktika didina incidentų riziką vietoje ir kartu siunčia signalą apie ilgalaikius karinius planus, ypač jūrų srityje.