Prancūzijos vyriausybė paskelbė apie planą mažinti degalų kainas, panaudojant strategines atsargas. Premjeras Sébastienas Lecornu teigia, kad nuo lapkričio 1 dienos dyzelinas galėtų pigti iki 18 centų už litrą, o pilnas bakas vairuotojui kainuotų maždaug 10 eurų mažiau.
Apie sprendimą S. Lecornu pranešė po susitikimo su degalų platintojais. Priemonė numatyta taikyti iki sausio pabaigos, o valstybė ketina rinkai parduoti dyzelino iš sukauptų rezervų savikaina, taip tikėdamasi greitai nuspausti kainas degalinėse.
„Susidūrę su krize, kurios nepasirinkome, valstybė prisiima savo atsakomybę“, – sakė Sébastienas Lecornu.
Vyriausybės teigimu, laikinas atpigimas apims ne tik dyzeliną degalinėse, bet ir dyzeliną transporto sektoriui, žemės ūkio bei statybų technikai, taip pat namų ūkiams skirtą šildymo kurą. Šis aspektas ypač svarbus artėjant šaltajam sezonui, kai išlaidos energijai tradiciškai auga.
Degalų kainų spaudimas Prancūzijoje pastaruoju metu yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Skelbiama, kad spalio pradžioje dyzelino litro kaina šalyje vidutiniškai siekė apie 2,355 euro ir viršijo Europos Sąjungos vidurkį, todėl politinis spaudimas imtis greitų priemonių tik stiprėjo.
Vis dėlto vien kainos degalinėse neparodo realios naštos gyventojams, nes ją lemia ir atlyginimų lygis. Vertinant perkamąją galią, skaičiuojama, kad už vienos dienos vidutinį uždarbį Prancūzijoje galima įsigyti apie 52,8 litro dyzelino, o pilnas bakas sudaro maždaug 4,4 proc. vidutinio mėnesio grynojo atlygio.
Energetikos kainų šuoliai fiksuojami ir kaimyninėse valstybėse, todėl Prancūzijos sprendimas gali tapti precedentu, kaip trumpuoju laikotarpiu sušvelninti šoką vartotojams. Tokios intervencijos paprastai vertinamos kaip laikinas amortizatorius, nes ilgalaikes kainas daugiausia lemia naftos kaina, mokesčiai, logistika ir geopolitinė rizika.
Ypatingas dėmesys krypsta į šildymo kurą, kurio kainos Prancūzijoje, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, išlieka gerokai didesnės. Europos Komisijos skelbiami duomenys rodo, kad 1 000 litrų šildymo kuro Prancūzijoje kainavo apie 1 907 eurus, o tai viršijo Europos Sąjungos vidurkį daugiau nei 160 eurų.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios priemonės paprastai veikia greitai, bet trumpai, todėl gyventojams ir verslui svarbiausia stebėti, ar kainų kritimas realiai pasieks degalines. Rinkoje dažnai keliami klausimai, kaip bus užtikrinta kontrolė ir ar laikinas valstybės įsikišimas nepaskatins vėlesnio kainų atšokimo, kai priemonė baigsis.
Leave a Reply