Ką reiškia CFTC mandatas?
Buvusi JAV Prekių ateities sandorių komisijos (CFTC) laikinoji pirmininkė Caroline Pham teigia, kad pagal Prekių biržų įstatymą agentūros jurisdikcija apima beveik viską. Jos teigimu, įstatyme praktiškai visa galima laikyti preke, išskyrus dvi aiškiai įvardytas išimtis: svogūnus ir kino teatrų bilietų pajamas.
Šis argumentas vėl iškilo į pirmą planą po to, kai praėjusį mėnesį JAV žlugo bandymas priimti Clarity Act. Rinkos dalyviai, ieškodami aiškesnių taisyklių kriptoturtui ir susijusioms paslaugoms, vis daugiau dėmesio nukreipia ne į Kongreso įstatymų leidybą, o į pačių priežiūros institucijų taisyklių kūrimą.
C. Pham, šiuo metu einanti „MoonPay“ vyriausiosios teisininkės ir vyriausiosios administravimo vadovės pareigas, tvirtina, kad CFTC principu grįsta sistema yra pakankamai lanksti. Pasak jos, ji buvo kuriama taip, kad galėtų aprėpti ir naujas rinkas, įskaitant DI skaičiavimo išteklius, jei šie ateityje taptų išvestinių finansinių priemonių objektu.
Didesnė apsauga mažmeniniams kripto prekiautojams
CFTC pastaruoju metu suaktyvino darbą rengiant taisykles, skirtas kriptoturto sektoriui, ypač svertinei mažmeninei prekybai. Agentūra pristatė išankstinį pranešimą, kuriuo siekiama sukurti federalinį rėmą svertinėms mažmeninėms kripto operacijoms, kaip alternatyvą skirtingiems valstijų licencijavimo reikalavimams.
C. Pham pabrėžia, kad tokia kryptis atitinka mažmeninių investuotojų apsaugos logiką. Jos vertinimu, svertinės ar kitaip finansuojamos mažmeninės prekių operacijos turėtų vykti reguliuojamose biržose, o ne būti paliekamos nevienodų taisyklių ir spragų mišiniui.
Ji priminė, kad iniciatyvos dėl kriptoturto rinkos taisyklių rėmėsi Dodd-Frank reformų nuostatomis, kurios numato, jog mažmeninės svertinės prekių operacijos turi vykti reguliuojamoje prekybos vietoje. Pasak jos, šio principo nuoseklus taikymas galėtų sumažinti rizikas investuotojams ir supaprastinti priežiūrą.
Stabiliosios monetos, tokenizuoti indėliai ir akcijos
Kalbėdama apie atsiskaitymų infrastruktūrą, C. Pham perspėja, kad rinka gali pervertinti stabiliųjų monetų vaidmenį, palyginti su tokenizuotais indėliais didmeninėse rinkose. Ji aiškino, kad vienos prekybos dienos atsiskaitymams realiuoju laiku, taikant vadinamąjį atominį atsiskaitymą, teoriškai reikėtų maždaug 15 trilijonų eurų grynųjų lėšų, kurių rinkoje tiesiog nėra.
Jos teigimu, šiandien bankai ir rinkos dalyviai tokį mastą suvaldo per grynąjį atsiskaitymą, kai tarpusavio įsipareigojimai yra užskaitomi, o pervedama tik likutinė suma. Dėl to, anot jos, tokenizuoti indėliai gali tapti būtina grandimi, jei rinka judės link platesnio aktyvų tokenizavimo.
Stabiliosios monetos, C. Pham vertinimu, išlieka naudingos ten, kur sandorio šalys nepažįsta viena kitos arba kai siekiama maksimaliai sumažinti atsiskaitymo riziką, vienu metu pristatant ir turtą, ir pinigus. Tačiau didelio masto didmeninėse rinkose vien jų gali neužtekti.
Vertindama tokenizuotų vertybinių popierių perspektyvą, C. Pham teigė besitikinti, kad Niujorko vertybinių popierių birža ir „Nasdaq“ per artimiausius dvejus metus gali pradėti matyti realią tokenizuotų akcijų prekybą ir apimtis. Jos manymu, tradicinės finansų rinkos ir kriptoturto technologijos artėja, tačiau esminė riba išlieka aiški: svarbiausia, kad kalbama būtų apie tikras, emitentų pripažintas akcijas, o ne apie sintetinius jų atitikmenis.
Ji taip pat atskyrė tokenizuotus vertybinius popierius nuo nepalaikomų sintetinių žetonų, akcentuodama, kad tikros akcijos suteikia balsavimo teises ir akcininko statusą. Tai, jos teigimu, yra fundamentali savybė, kurios negalima imituoti vien technologiniu sprendimu.
Galiausiai C. Pham prognozuoja, kad gerėjant reguliaciniam aiškumui gali ateiti ir antroji NFT banga. Vis dėlto ji ragina juos vertinti labiau kaip klientų įtraukties ir lojalumo priemonę, o ne kaip vertybinius popierius ar nuosavybės teises į įmonę.
Leave a Reply