Vokietijoje, Saksonijoje-Anhalte, archeologai Helftos apylinkėse identifikavo mįslingą X amžiaus akmeninį pastatą, priklausiusį ankstyvųjų viduramžių valdovo rezidencijos kompleksui. Tyrėjų teigimu, radinys gali suteikti naujų žinių apie to meto valdžios centrų veikimą ir kasdienybę.
Naujai atkastas statinys yra maždaug 9 metrų ilgio ir 5 metrų pločio, o jo viduje rasta rūsys. Įėjimą žymėjo akmeniniai laiptai, išlikę neįprastai gerai, todėl archeologai galėjo tiksliau atkurti pastato planą ir naudojimo logiką.
Pagal radinių ir konstrukcijų datavimą pastatas priskiriamas X amžiui, o tai reiškia, kad jis patenka į seniausių regione žinomų pasaulietinių akmeninių statinių grupę. Tokie objektai tuo laikotarpiu buvo retos ir brangios statybos, dažniausiai sietos su valdovo aplinka ir administravimu.
Kokia galėjo būti pastato paskirtis?
Tiksli funkcija kol kas neaiški, tačiau svarstomos dvi pagrindinės versijos. Viena hipotezė teigia, kad čia galėjo apsistoti karališkieji svečiai ar aristokratai, lydėję valdovą jo vizitų metu.
Kita versija radinį sieja su burgraviu, tai yra pareigūnu, galėjusiu prižiūrėti ir saugoti kompleksą valdovui išvykus. Tokia administracinė infrastruktūra buvo itin svarbi, nes rezidencijos veikė kaip laikini valdovo sustojimo ir valdžios demonstravimo taškai.
Ką jau pavyko atkurti apie rezidenciją?
Pati Helftos vietovė istoriniuose šaltiniuose siejama su Ottonu I, vadinamu Didžiuoju, taip pat su jo sūnumi Ottonu II. Ottonų dinastijos laikais buvo formuojamos Šventosios Romos imperijos valdžios struktūros, todėl tokie radiniai leidžia tiksliau suprasti, kaip atrodė ir veikė ankstyvieji reprezentaciniai centrai.
Ankstesnių sezonų metu tyrėjai jau buvo identifikavę pagrindinius komplekso elementus, įskaitant akmeninio rūmų pastato liekanas ir bažnyčios pėdsakus. Šiemet taip pat atidengta akmeninė platforma rytinėje rūmų pusėje, kieme tarp rezidencijos ir sakralinio pastato, kuri, manoma, galėjo būti skirta susibūrimams po atviru dangumi.
Archeologai tyrinėja ir žemesnio socialinio sluoksnio gyvenimo pėdsakus greta valdžios centro. Pietrytinėje teritorijos dalyje aptiktos pusiau į žemę įleistų statinių liekanos, siejamos su amatininkų veikla, pavyzdžiui, tekstilės gamyba, metalo apdirbimu ir kalkių ruošimu statybinėms medžiagoms.
Kasinėjimų metu rasta ir gausi smulkių radinių kolekcija, apimanti sidabrines monetas nuo X iki XV amžiaus, ottonų laikotarpio papuošalus, emaliuotas seges, geležinius strėlių antgalius bei ornamentuotą keramiką. Tarp įdomesnių radinių minimas apie 1000 metus datuojamas puošnaus indo fragmentas iš rago ir beveik visiškai išlikusi kaulinė fleita, liudijanti ne tik buitį, bet ir kultūrines praktikas.
Leave a Reply