Orų prognozės pusantro mėnesio į priekį gali tapti pastebimai patikimesnės, jei pasiteisins naujas mokslininkų pasiūlytas metodas. Tyrėjai praneša sukūrę sprendimą, kuris prognozių tikslumą 2–6 savaičių laikotarpiu padidino maždaug dvigubai, palyginti su įprastais būdais.
Ilgesnio laikotarpio prognozės iki šiol buvo viena sunkiausių meteorologijos užduočių. Praktikoje dauguma modelių gana greitai praranda patikimumą, kai bandoma numatyti, kas vyks po maždaug 10–14 dienų.
Kodėl po dviejų savaičių taip sunku?
Atmosfera yra chaotiška sistema: nedideli pradinių sąlygų skirtumai laikui bėgant gali virsti dideliais prognozės pakitimais. Dėl to klasikiniai skaitmeniniai modeliai, net ir turėdami daug duomenų, tolimesnėse dienose pateikia vis labiau išsiskiriančius scenarijus.
Meteorologijoje 2–6 savaičių laikotarpis neretai vadinamas ribine zona, kurioje prognozuojamumas krenta, bet informacijos vis dar reikia sprendimams. Tai ypač svarbu planuojant darbą energetikoje, žemės ūkyje ar pasirengimą ekstremaliems reiškiniams.
Kas naujo šiame DI sprendime?
Naują metodą pasiūlė klimatologas Judah Cohenas ir kolega Lesteris Mackey. Jų idėja remiasi tuo, kad sistema ne tik sukuria prognozę, bet ir mokosi iš ankstesnių klaidų, lygindama modelio rezultatus su istoriniais stebėjimais.
Toks poapdorojimas leidžia aptikti sistemines paklaidas, kurios kartojasi tam tikromis sąlygomis, ir atitinkamai pakoreguoti būsimus skaičiavimus. Tyrėjai teigia, kad būtent DI ir statistinio koregavimo derinys suteikė ryškiausią efektą.
Ką tai reikštų žmonėms ir verslui?
Tikslesnės 2–6 savaičių prognozės galėtų padėti ūkininkams geriau planuoti sėją, tręšimą ar derliaus nuėmimą, o energetikos sektoriui tiksliau vertinti šilumos ir elektros paklausą. Taip pat daugiau naudos tikimasi valdant rizikas, susijusias su karščio bangomis, šaltais įsiveržimais ar potvynių tikimybe.
Vis dėlto tai nereiškia, kad sinoptikai jau galės be klaidų pasakyti, koks bus oras po šešių savaičių konkrečią dieną. Mokslininkai kalba apie reikšmingą tikslumo augimą ir geresnę tikimybinę informaciją, bet ne apie visišką neapibrėžtumo panaikinimą.
Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale Nature, o metodas buvo pristatytas Europos vidutinės trukmės orų prognozių centrui. Jei tokie sprendimai bus sėkmingai pritaikyti operaciniuose modeliuose, tai gali tapti vienu svarbiausių pastarųjų metų poslinkių vidutinės trukmės orų prognozėse.
Leave a Reply