„MOL“ Vengrijoje paleido pirmą biometano gamyklą: į dujų tinklą tieks atsinaujinančias dujas

Vengrijos energetikos grupė „MOL“ pranešė Vengrijoje, Šarvašo mieste, pradėjusi eksploatuoti pirmąją savo biometano gamybos įrenginį. Projektas laikomas svarbiu žingsniu plečiant bendrovės atsinaujinančios energijos kryptį ir mažinant priklausomybę nuo importuojamų iškastinių dujų.

Įrenginys biometaną gamina iš biogazo, kurį reikia išvalyti iki tokios sudėties, kad dujas būtų galima tiekti į nacionalinį gamtinių dujų tinklą. Bendrovės teigimu, taip kasmet planuojama pakeisti daugiau kaip 7 000 000 kubinių metrų gamtinių dujų atsinaujinančios kilmės dujomis.

Kaip veikia biometano gamyba

Biometanas paprastai gaunamas iš organinių atliekų pagaminto biogazo, iš jo pašalinant priemaišas, įskaitant anglies dioksidą. Po tokio išvalymo dujos tampa artimos įprastoms gamtinėms dujoms, todėl jas galima naudoti tam pačiam tikslui: šildymui, pramonei ar transportui, taip pat tiekti į dujotiekį.

Tokie projektai Europoje vertinami kaip viena iš priemonių greičiau didinti vietinę atsinaujinančių dujų pasiūlą. Biometanas leidžia panaudoti žemės ūkio ir maisto pramonės atliekas, o pati gamyba dažnai vystoma šalia regioninių atliekų srautų, kad logistika būtų kuo efektyvesnė.

„MOL“: strateginis etapas

Naujai paleista gamykla Šarvaše yra pirmoji „MOL“ biometano gamybos vieta ir trečias tokio tipo objektas Vengrijoje. Technologinį sprendimą projektui, kaip nurodoma, tiekė Italijos įmonė „Gruppo AB“.

„Biometano gamyklos paleidimas Šarvaše yra strateginis etapas „MOL“ grupei. Šia pirmąja tokio tipo įranga stipriname energetinį saugumą, plečiame tvarių produktų portfelį ir žengiame dar vieną konkretų žingsnį įgyvendindami „Shape Tomorrow“ strategiją“, – sakė „MOL“ strategijos vadovas dr. György Bacsa.

Atliekos iš mėsos pramonės ir ūkių

„MOL“ nurodo, kad biogazo bazė Šarvaše buvo įsigyta 2023 metais. Iki šiol joje per metus buvo pagaminama apie 11–12 mln. kubinių metrų biogazo, kuris daugiausia naudotas kogeneracijai, gaminant elektrą ir šilumą.

Pasak bendrovės, objektas kasmet perdirba daugiau kaip 40 000 tonų regioninės mėsos pramonės atliekų ir dar apie 53 000 tonų įvairių likučių, įskaitant srutas iš aplinkinių ūkių ir perdirbimo įmonių. Papildomai nurodoma, kad žaliavai naudojama ir apie 18 000 tonų žemės ūkio substratų.

Įrengus biometano gamybą, biogazo panaudojimo galimybės išsiplėtė: vietoje vien elektros ir šilumos gamybos dalis energijos nuo šiol gali būti paverčiama į tinklui tinkamas dujas. Tai suteikia daugiau lankstumo, kai svarbu subalansuoti energijos poreikį, kainas ir infrastruktūros galimybes.