Lenkijoje vykstant intensyviai geležinkelių modernizacijai vėl įsiplieskė diskusija, ar Centrinėje magistralėje būtų įmanoma reguliariai važiuoti didesniu nei 300 km/h greičiu. Šią idėją viešojoje erdvėje pakurstė pranešimai, sieję tokią perspektyvą su laikotarpiu po 2027 metų.
Tačiau Infrastruktūros ministerija viešai paneigė tokią informaciją ir pabrėžė, kad planų pradėti 300 km/h komercinius reisus šioje linijoje nėra. Ministerija paragino redakcijas tikrinti skelbiamas žinias ir nurodė, kad pasirodę teiginiai neatitinka institucijų planavimo dokumentų.
Šiuo metu pagrindinis tikslas yra kitas: sudaryti sąlygas reguliariems reisams iki 250 km/h modernizuojamoje Centrinėje magistralėje. Toks greitis turėtų reikšmingai sutrumpinti kelionės laiką, o maršrutu Varšuva–Krokuva traukiniai galėtų važiuoti trumpiau nei dvi valandas.
Kas leidžia važiuoti 250 km/h
Kad keleiviniai traukiniai galėtų saugiai pasiekti 250 km/h, reikia ne tik sutvarkytos vėžės, bet ir suderintos signalizacijos bei ryšio sistemų. Viena svarbiausių priemonių yra europinė traukinių eismo valdymo sistema ETCS, kuri leidžia tiksliau kontroliuoti greitį ir atstumus tarp sąstatų.
Modernizacijos kontekste akcentuojamas ir geležinkelio ryšio standartas GSM-R, naudojamas ryšiui tarp mašinistų ir eismo valdymo centrų. Tokie sprendimai laikomi būtinais, kad 250 km/h greitis taptų ne bandomuoju, o kasdieniu komerciniu režimu.
Lenkijos infrastruktūrą prižiūrinti bendrovė „PKP Polskie Linie Kolejowe“ jau anksčiau buvo nurodžiusi, kad greičiai virš 250 km/h Centrinėje magistralėje šiuo metu nėra realistiški. Tam įtakos turi tiek techniniai reikalavimai, tiek reikalingų rekonstrukcijų mastas.
Kur realiau tikėtis 300 km/h
Lenkijos planuose greitis virš 300 km/h siejamas ne su esama Centrine magistrale, o su naujai projektuojamomis linijomis. Viešai aptariamuose projektuose dažnai minima nauja greitųjų geležinkelių ašis, turinti sujungti didžiuosius šalies miestus ir atverti erdvę didesniems greičiams.
Ekspertų vertinimu, 300 km/h ir didesni greičiai paprastai numatomi būtent naujai statomose trasose, nes joms iš anksto parenkami didesni posūkių spinduliai, kiti nuolydžiai ir numatomi specifiniai saugos sprendimai. Esamų linijų pritaikymas tokiai eksploatacijai dažnai kainuoja panašiai kaip nauja statyba, bet su daugiau apribojimų.
Tuo pat metu primenama, kad bandymų metu greitis Centrinėje magistralėje kartais būdavo viršijęs 250 km/h ribą. Vis dėlto atsitiktiniai bandymai nėra tas pats, kas nuolatiniai keleiviniai reisai, kuriems reikalinga sertifikuota infrastruktūra, suderinti grafikai ir patikimumo reikalavimai.
Kol kas realiausias artimiausio laikotarpio scenarijus yra 250 km/h komerciniai reisai, o didesni greičiai – naujose, specialiai greitajam eismui skirtose linijose. Ministerija pabrėžia, kad būtent taip reikėtų vertinti viešojoje erdvėje pasirodančius teiginius apie 300 km/h Centrinėje magistralėje.
Leave a Reply