„Google Quantum AI“ pranešė pademonstravusi eksperimentinį proveržį, kuris gali sumažinti vieną didžiausių kvantinių kompiuterių kliūčių – vadinamųjų magiškųjų būsenų parengimą. Bendrovė teigia, kad jos „Willow“ procesoriuje išbandytas metodas gali priartinti praktinį, klaidoms atsparų kvantinį skaičiavimą.
Magiškosios būsenos yra specialios kvantinės būsenos, reikalingos universalioms kvantinėms operacijoms atlikti. Ilgą laiką tyrėjai pabrėžė, kad būtent jų kūrimas ir klaidų taisymas gali „suvalgyti“ didžiąją dalį kvantinio kompiuterio resursų, todėl net ir sparčiai tobulėjant aparatinės įrangos kokybei, pažanga dažnai stringa ties šiuo žingsniu.
Kas yra magiškųjų būsenų auginimas
„Google“ aiškina, kad magiškųjų būsenų auginimas veikia tarsi filtras: į mažą lusto sritį įvedama triukšminga būsena, o tuomet atliekama koordinuotų matavimų seka. Jos tikslas – aptikti klaidas ir „atmesti“ nepavykusius bandymus, paliekant vis švaresnę, mažiau klaidų turinčią būseną.
Pasak bendrovės, taikant šį metodą pavyko pasiekti apie 40 kartų mažesnį klaidų lygį ir T-būsenų sąnaudas, o loginis tikslumas esą pasiekė 99,99 proc. Tai reikšminga, nes būtent magiškųjų būsenų parengimas dažnai laikomas brangiausiu žingsniu siekiant klaidoms atsparaus kvantinio skaičiavimo.
Ką tai reiškia „Q-day“ kontekste
Diskusijose apie „Q-day“ dažniausiai turimas omenyje hipotetinis momentas, kai pakankamai galingas kvantinis kompiuteris galėtų praktiškai įveikti dalį šiandien plačiai naudojamų viešojo rakto kriptografijos schemų. Tokiu atveju rizika paliestų ne tik kriptovaliutų operacijų autorizavimą, bet ir platesnę interneto bei finansų infrastruktūrą.
Vis dėlto pats „Google“ pristatymas dar nereiškia, kad toks scenarijus yra čia pat. Bendrovės tyrėjai pabrėžia, kad reikia didesnio masto demonstracijų, o iki realiai pritaikomų klaidoms atsparių kvantinių sistemų dar teks spręsti inžinerinius, mastelio ir stabilumo iššūkius.
Kodėl ruošiamasi jau dabar
Lygiagrečiai technologinei pažangai vyksta ir perėjimas prie postkvantinės kriptografijos – algoritmų, kuriuos būtų sunku atakuoti net ir turint didelio masto kvantinį kompiuterį. Organizacijos ir įmonės vis dažniau vertina, kur jų sistemose naudojama viešojo rakto kriptografija, kiek ilgai turi būti saugomi duomenys ir kada verta pradėti migraciją, kad netaptų aktuali vadinamoji strategija „pavogti dabar, iššifruoti vėliau“.
„Google“ žinutė rinkai aiški: vienas iš didžiausių kliūčių taikinių – magiškųjų būsenų „kaina“ – gali mažėti, o tai ilgainiui keistų kvantinių sistemų praktinį efektyvumą. Tačiau kol kas tai – laboratorinio lygmens rezultatas, kurio reikšmę teks patvirtinti tolesniais bandymais ir nepriklausomais vertinimais.
Leave a Reply