Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas po vizito Ukrainoje sako parsivežęs paprastą, bet griežtą išvadą: ekstremalioms situacijoms reikia ruoštis iš anksto, o ne tada, kai jos jau prasideda. Kartu su kitų Lietuvos savivaldybių vadovais jis lankėsi Charkive, Poltavoje, Černihive, Kyjive ir Kovelyje, kur iš arti stebėjo, kaip veikia civilinė sauga karo sąlygomis.
Kelionės metu delegacija domėjosi, kaip pirmosiomis plataus masto karo dienomis buvo organizuojami operacijų centrai, mobilizacijos sprendimai ir gyventojų apsauga. Vicemeras pabrėžia, kad teoriniai planai dažnai neatlaiko realybės, nes situacija keičiasi valandomis, o sprendimai turi būti pritaikomi konkrečiai vietai ir momentui.
Ką parodė fronto artuma
Didžiausią įspūdį, pasak A. Verbicko, paliko Charkivas, esantis netoli aktyvių kovos veiksmų zonos, kur buvo girdimi sprogimai ir matyti smarkiai apgadinta infrastruktūra. Jis pasakoja apie sugriautus daugiabučius, apšaudytas degalines, logistikos objektus ir katilines, nuo kurių priklauso kasdienis miesto gyvenimas.
Vicemeras atkreipė dėmesį ir į tai, kad greta sugriautų pastatų Ukrainoje statomi nauji. Ukrainos savivaldybių vadovai esą akcentavo, kad žmonėms būtina suteikti galimybę likti savo miestuose, nes neveiklumas skatina gyventojų išvykimą ir silpnina bendruomenių atsparumą.
Ryšys, evakuacija ir pažeidžiamiausi
Viena praktinių pamokų, anot A. Verbicko, susijusi su komunikacija ir informacijos perdavimu, kai neveikia įprastas mobilusis ryšys ar internetas. Ukrainoje buvo ieškoma alternatyvų: nuo informacijos nešimo iš namų į namus iki pranešimų per garsiakalbius, pritvirtintus prie automobilių, kad gyventojai sužinotų, kur gauti vandens ar pagalbą.
Pasak vicemero, karo ir krizės sąlygomis ypač svarbu iš anksto žinoti, kaip bus pasirūpinta senjorais, vaikais, žmonėmis su negalia ir kitais pažeidžiamais gyventojais. Tam reikalingas ne tik institucijų planas, bet ir realūs kontaktai, transporto sprendimai bei aiškūs atsakingi asmenys.
„Svarbiausia sąžiningai savęs paklausti: ką darysi tu, kai išauš diena X?“, – sakė Alvydas Verbickas.
Priedangos ir kritinė infrastruktūra
Ukrainoje daug dėmesio skiriama priedangoms, kurios įrengiamos daugiabučių ir individualių namų rūsiuose, mokyklose, darželiuose, gydymo įstaigose, o kai kur ir metro. Pasak A. Verbicko, priedangose numatomos autonominės sistemos, kad žmonės galėtų išbūti ir dingus elektrai ar sutrikus vėdinimui.
Ne mažiau svarbi ir kritinės infrastruktūros apsauga bei dubliavimas: šilumos, vandens ir elektros tiekimo grandinės kuriamos taip, kad sutrikus vienai daliai, darbą galėtų perimti kita. Vicemeras pabrėžia, kad Ukrainos patirtis rodo ir mobilios infrastruktūros svarbą, kai dalį funkcijų galima atkurti laikinais sprendimais.
Ką ketina daryti Varėna
Grįžęs į Lietuvą A. Verbickas teigia, kad savivaldybėje pirmiausia bus peržiūrėti pasirengimo planai ir įvertinta, kaip veiktų ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, jei sutriktų ryšys, elektra, vandens tiekimas ar šildymas. Jo teigimu, svarbu turėti ne tik procedūras, bet ir realias atsargas bei sprendimus, kurie nepriklausytų vien nuo privačių tiekėjų.
Vicemeras ragina ruoštis ir gyventojus, nes krizės metu pirmosios valandos dažnai tampa lemiamos. Jis siūlo paprastą patikrinimą: vienai dienai sąmoningai atsisakyti dalies patogumų, kad būtų aišku, ko trūksta ir ką būtina susitvarkyti iš anksto.
„Reikia galvoti, kaip veiksime, jei neliks ryšio, elektros, vandens ar šilumos, ir tam pasirengti ne tik institucijoms, bet ir kiekvienam žmogui“, – sakė Alvydas Verbickas.
Leave a Reply