Lenkijoje sparčiai daugėja kibernetinių incidentų, o įmonėms vis dažniau tenka ruoštis ne klausimui ar bus atakuotos, bet kada tai įvyks. Apie tai diskutuota pramonės konferencijoje, kur akcentuota, kad vien technologinių priemonių nebeužtenka.
Remiantis CERT Polska metine apžvalga, 2025 metais registruotų incidentų skaičius, palyginti su 2024 metais, išaugo 152 proc. Iš viso per metus gauta 658 320 pranešimų, o unikalių saugumo incidentų užfiksuota 260 783.
Darbuotojas išlieka silpniausia grandis
„T-Mobile“ kibernetinio saugumo ekspertas ir ICT architektų komandos vadovas Tomasz Wiertelak pabrėžia, kad pirmoji gynybos linija dažnai yra darbuotojas. Jo vertinimu, rinkoje vis dar trūksta nuosekliai ugdomo kibernetinio sąmoningumo, nors investicijos į technines priemones auga.
Praktikoje organizacijos neretai skiria lėšų ugniasienėms ir tinklo apsaugai, tačiau pamiršta kasdienius darbuotojų įpročius. Būtent nuo jų dažnai prasideda incidentas, kai paspaudžiama nuoroda, atidaromas priedas ar patikimi prisijungimo duomenys.
Kodėl vienkartiniai mokymai nebeveikia
Pasak eksperto, kibernetinio atsparumo stiprinimas turi būti tęstinis procesas, apimantis pasirengimą, reagavimą krizės metu ir veiklos atkūrimą po incidento. Vienas mokymų ciklas problemos neišsprendžia, nes atakų schemos kinta nuolat, o darbuotojų budrumas laikui bėgant silpnėja.
„Negalime manyti, kad jei darbuotojus apmokėme vieną kartą, tema uždaryta. Sąmoningumo ugdymas yra nuolatinis procesas, nes grėsmės keičiasi. Jei vakar kalbėjome apie paprastą apgaulingą žinutę SMS, šiandien, DI laikais, atakos tampa vis labiau ištobulintos ir jas vis sunkiau atpažinti. Todėl kritinis mąstymas tampa itin svarbus“, – sakė Tomasz Wiertelak.
Konferencijoje pabrėžta, kad organizacijoms svarbu turėti aiškius veiksmų scenarijus, atsakomybių pasidalijimą ir reguliarias pratybas. Taip pat akcentuota, kad rizikos mažinimas priklauso ne tik nuo IT skyriaus, bet ir nuo vadovų sprendimų, procesų bei darbuotojų kasdienės elgsenos.
Ekspertai atkreipia dėmesį, jog šiuolaikinės atakos dažniausiai yra mišrios: derinama socialinė inžinerija, automatizuoti įrankiai ir tikslinės kampanijos prieš konkrečius sektorius. Dėl to įmonėms vis svarbiau nuolat atnaujinti mokymų turinį, matuoti darbuotojų reakcijas ir realiai tikrinti pasirengimą, o ne apsiriboti formaliu dokumentu ar vienkartiniu seminaru.
Leave a Reply