Pramogos tampa prabanga
Maždaug 46 mln. Europos Sąjungos gyventojų negali sau leisti reguliariai dalyvauti laisvalaikio veiklose vien dėl kainos, rodo Eurostato duomenys. ES vidurkis 2025 metais siekė 12,1 proc., tačiau skirtumai tarp valstybių – labai ryškūs.
Eurostatas laisvalaikio veiklomis laiko sportą, kino teatrą, koncertus ir panašias veiklas už namų ribų. Tokios išlaidos dažnai apima bilietus, kelionę, inventorių ar narystės mokesčius.
Kur problema didžiausia ir ką tai reiškia Lietuvai
Didžiausia dalis žmonių, kuriems laisvalaikis finansiškai neprieinamas, fiksuota Graikijoje – 27,3 proc. Mažiausias rodiklis – Kroatijoje, 3,9 proc., o netoli jos buvo ir Čekija su 4,1 proc.
Lietuva patenka tarp valstybių, kur situacija prastesnė nei ES vidurkis: 17,9 proc. 16 metų ir vyresnių gyventojų nurodė negalintys sau leisti reguliaraus laisvalaikio dėl kainos.
Aukšti rodikliai taip pat fiksuoti Rumunijoje (23,3 proc.), Latvijoje (16,2 proc.), Šiaurės Makedonijoje (15,9 proc.) ir Vengrijoje (15,8 proc.). Tai rodo, kad finansinis barjeras laisvalaikiui išlieka reikšmingas ne tik atskirose, bet ir geografiškai artimose rinkose.
Vien pajamos skirtumų nepaaiškina
Duomenys leidžia daryti išvadą, kad pajamos turi įtakos, bet nepaaiškina visko. Pavyzdžiui, šalių, kurių vidutinės pajamos panašios, gyventojų galimybės sau leisti laisvalaikį gali smarkiai skirtis.
Analizė, paremta Eurostato skelbiamomis medianinėmis ekvivalentinėmis disponuojamomis pajamomis, rodo tik vidutinio stiprumo ryšį su laisvalaikio įperkamumu. Kitaip tariant, panašus uždarbio lygis dar nereiškia panašios realybės, kai kalbama apie bilietus, sporto klubus ar kultūrą.
Tai ypač aktualu Baltijos šalims, kur panašių pajamų fone Lietuvoje ir Latvijoje finansinis barjeras laisvalaikiui yra gerokai didesnis nei, tarkime, Čekijoje. Tokius skirtumus gali lemti kainų lygis, viešųjų paslaugų prieinamumas, infrastruktūra ir namų ūkių išlaidų struktūra.
Moterims – dažniau neįperkama
Beveik visose šalyse laisvalaikio veiklos dėl kainos dažniau neprieinamos moterims nei vyrams. ES mastu tokią problemą nurodė 13 proc. moterų ir 11,1 proc. vyrų.
Lietuvoje lyčių skirtumas buvo vienas ryškiausių Europoje: moterų, negalinčių sau leisti reguliaraus laisvalaikio, dalis vyrų rodiklį viršijo 5,1 procentinio punkto. Tai gali sietis su mažesnėmis moterų pajamomis, didesne neapmokamo darbo namuose našta ir vienišų tėvų rizika patirti finansinį spaudimą.
Skurdas – svarbiausias rizikos veiksnys
ES mastu žmonės, gyvenantys žemiau skurdo rizikos ribos, daugiau nei tris kartus dažniau susiduria su situacija, kai laisvalaikis tampa neįperkamas. Eurostato duomenimis, tarp skurdo rizikoje esančių žmonių net 29 proc. nurodė negalintys sau leisti reguliaraus laisvalaikio.
Tyrimai sieja socialinį dalyvavimą ir laisvalaikio aktyvumą su geresne psichologine savijauta, mažesniais depresijos ir nerimo simptomais. Tai reiškia, kad ribotas įperkamumas gali turėti ne tik finansinių, bet ir ilgalaikių visuomenės sveikatos bei socialinės atskirties pasekmių.
„Net ir tada, kai žmonės kažko atsisako, jie ne visada tai įvardija kaip poreikį, ypač jei iš anksto žino, kad negalės to įpirkti“, – teigiama Eurostato analizėse aptariamoje įžvalgoje apie apklausų atsakymų šališkumą.
Ekspertai pabrėžia, kad laisvalaikio įperkamumą lemia ne vien atlyginimų lygis. Tam įtakos turi ir paslaugų kainodara, transporto prieinamumas, nemokamų ar subsidijuojamų kultūros ir sporto iniciatyvų pasiūla bei tai, kaip sparčiai auga būtinosios išlaidos, tokios kaip būstas ir energija.
Leave a Reply