Ką svarbu žinoti po 60-ies
Vien tai, kad žmogui sukako 60 ar 65 metai, nėra priežastis atsisakyti bananų, vynuogių, slyvų ar kriaušių. Daugumai vyresnių žmonių vaisiai ir toliau gali būti kasdienė mitybos dalis, jei jie vartojami saikingai. Kur kas svarbiau už draudimų sąrašus yra porcijos dydis, vaisiaus prinokimas, paruošimo būdas ir bendra sveikatos būklė.
Vyresniame amžiuje dažniau pasireiškia lėtinės ligos ir tenka vartoti kelis vaistus vienu metu. Tuomet tas pats vaisius vienam žmogui gali būti puikus užkandis, o kitam reikėti riboti dėl cukraus kiekio, sąveikų su vaistais ar poveikio virškinimui.
Greipfrutas ir vaistai
Didžiausio atsargumo dažnai reikalauja greipfrutas, nors pats savaime jis nėra nesveikas. Problema ta, kad greipfrutuose esančios medžiagos gali slopinti kai kurių vaistų skaidymą organizme ir taip keisti jų koncentraciją kraujyje. Dėl to poveikis gali sustiprėti, o nepageidaujamos reakcijos tapti labiau tikėtinos.
Tokia sąveika siejama su dalimi cholesterolį mažinančių vaistų, kai kuriais vaistais nuo aukšto kraujospūdžio, širdies ritmo sutrikimų, taip pat kai kuriais raminamaisiais ar imunitetą slopinančiais vaistais. Jei vaistus vartojate nuolat, verta pasitikrinti informacinį lapelį ir pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, ar greipfrutai jums tinka.
Į panašią atsargumo zoną kartais patenka ir pomelai, kai kurie greipfrutų hibridai bei Sevilijos karčioji apelsinų atmaina. Svarbiausia taisyklė paprasta: jei kyla abejonių, saugiausia sprendimą priimti kartu su sveikatos priežiūros specialistu.
Džiovinti vaisiai, sultys ir konservai
Džiovinti vaisiai, tokie kaip razinos, datulės, džiovintos figos, abrikosai ar slyvos, yra koncentruotas energijos ir natūralių cukrų šaltinis. Nedidelis kiekis gali būti vertingas priedas, tačiau juos labai lengva suvalgyti per daug, nes porcija atrodo maža. Tai ypač aktualu sergant 2 tipo diabetu, turint atsparumą insulinui ar siekiant kontroliuoti svorį.
Dar mažiau palankus pasirinkimas yra cukruoti vaisiai ir džiovinti vaisiai su pridėtiniu cukrumi ar sirupu. Tokie produktai savo sudėtimi dažnai priartėja prie saldumynų, todėl jų nereikėtų laikyti lygiaverčiu šviežių vaisių pakaitalu.
Vaisiai iš skardinių gali būti priimtinas pasirinkimas, jei jie konservuoti savo sultyse ir be pridėtinio cukraus. Kita situacija, kai vaisiai plaukioja saldžiame sirupe, nes tuomet padidėja paprastųjų cukrų kiekis. Panašiai vertėtų žiūrėti ir į stipriai saldintas uogienes ar džemus, kurie gali būti tik priedas, bet ne šviežių vaisių pakaitalas.
Sultys kelia atskirą riziką, nes vienai stiklinei dažnai sunaudojami keli vaisiai, kuriuos suvalgyti vienu kartu būtų sunkiau. Be to, sultys paprastai sotina prasčiau nei visas vaisius, todėl esant padidėjusiai gliukozei ar problemoms su kūno mase dažniau naudingesnis pasirinkimas būna vaisius su visa minkštimo struktūra.
Plaktas kokteilis iš visų vaisių išlaiko daugiau skaidulų nei skaidrios sultys, tačiau ir čia lengva peržengti kalorijų ribą, jei įdedama keli bananai, medus ar saujos džiovintų vaisių. Praktikoje svarbiausia yra kontroliuoti porciją ir stebėti, kaip toks gėrimas veikia savijautą bei gliukozės rodiklius.
Kada reikia individualių ribojimų
Saldūs vaisiai dažnai nepagrįstai įtraukiami į neva vyresniems žmonėms draudžiamų produktų sąrašus. Bananai, mangai, vynuogės ar prinokusios kriaušės gali būti subalansuotos mitybos dalis ir po 60-ies, jei atsižvelgiama į bendrą angliavandenių kiekį. Kartais geresnis sprendimas yra mažesnė porcija, o vaisių derinti su natūraliu jogurtu, kefyru ar riešutais, kad sotumas būtų didesnis.
Sergant lėtine inkstų liga kai kuriems žmonėms gydytojas gali rekomenduoti riboti kalio kiekį maiste. Tokiu atveju daugiau dėmesio gali reikėti bananams, apelsinams ir apelsinų sultims, kiviams, avokadams, džiovintiems vaisiams ar granatams, tačiau tai nėra universali rekomendacija visiems vyresniems žmonėms. Savarankiškas šių produktų atsisakymas be tyrimų ir gydytojo patarimo dažnai neturi prasmės.
Jei vargina pilvo pūtimas ar jautresnė žarnyno veikla, kartais prasčiau toleruojami kai kurie žali vaisiai, pavyzdžiui, slyvos ar kriaušės. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus po 60-ies privalo jų atsisakyti. Dažnai padeda mažesnės porcijos, nulupimas, troškinimas, kepimas arba tyrelių gamyba be pridėtinio cukraus.
Galutinis akcentas paprastas: dažniausiai mažiau palankūs yra ne konkretūs švieži vaisiai, o jų stipriai perdirbtos formos ir per dideli kiekiai. O greipfrutas išlieka išskirtinis atvejis, kai ypač svarbu įvertinti sąveiką su vaistais. Daugumai žmonių po 60-ies geriausiai veikia įvairovė, saikas ir individualus pritaikymas pagal sveikatos būklę.
Leave a Reply