Rusijos centrinis bankas per 2026 metus pardavė 62 tonas aukso iš valstybinių atsargų, o bendras rezervų dydis sumažėjo iki 2 264 tonų. Tai žemiausias fiksuotas lygis nuo 2019 metų, kai auksas taip pat buvo naudojamas finansiniam spaudimui mažinti.
Šie pardavimai vyksta Rusijai tęsiant karinę agresiją prieš Ukrainą, o biudžeto pajamos vis dažniau remiamos ne tik energijos ištekliais, bet ir greitai realizuojamu turtu. Auksas tokioje schemoje ypač patrauklus, nes jį galima parduoti tarptautinėse rinkose ir taip gauti likvidžių lėšų.
Pagal skelbiamus skaičiavimus, 62 tonų aukso pardavimo vertė siekė apie 7 400 000 000 eurų. Tai reikšminga suma, turint omenyje, kad daliai Rusijos finansų sistemos taikomi apribojimai, o tarptautiniai atsiskaitymai sudėtingėja dėl sankcijų ir bankinių kanalų kontrolės.
Pardavimai ir karo biudžetas
Iki plataus masto karo pradžios Rusijos biudžetas daugiausia rėmėsi naftos ir dujų eksportu, tačiau tęsiantis konfliktui atsirado poreikis diversifikuoti finansavimo šaltinius. Auksas šiuo atveju tampa papildomu rezervu, kurį galima paversti pinigais greičiau nei dalį kitų turto formų.
Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad auksas taip pat gali būti naudojamas atsiskaitymams, kai tradiciniai bankiniai pervedimai tampa lėtesni ar rizikingesni. Tokia praktika didina aukso, kaip alternatyvaus atsiskaitymo instrumento, svarbą šalyse, kurios siekia apeiti finansinius ribojimus.
Kiek aukso Rusija išgauna pati?
Vien pardavimai iš atsargų nebūtų įmanomi be vietinės gavybos, o Rusija išlieka viena didžiausių aukso gamintojų pasaulyje. Vertinimai rodo, kad 2026 metais Rusija gali išgauti apie 345 tonas aukso, kai 2025 metais gavyba siekė apie 330 tonų.
Oficialioji Maskva viešai akcentuoja tikslą didinti kasybą, nes tai leidžia ne tik palaikyti pramonės apimtis, bet ir generuoti eksportui tinkamą žaliavą. Auganti gavyba reiškia, kad net ir mažėjant rezervams, aukso srautas į rinką gali išlikti stabilus.
Kur keliauja rusiškas auksas?
Dalis aukso sandorių siejama su Azijos rinkomis, kuriose metalo prekyba išlieka aktyvi, o paklausa didelė tiek finansų institucijoms, tiek pramonei. Minimi ir atsiskaitymai per regioninius prekybos bei kliringo mechanizmus, o tarp pirkėjų įvardijamos ir didelės valstybinės institucijos, įskaitant Kinijos centrinę bankinę sistemą.
Tokia kryptis leidžia Rusijai ieškoti alternatyvių realizavimo kanalų, kai Vakarų rinkose taikomi apribojimai ir didesnė reputacinė rizika. Kuo daugiau prekybos persikelia į regionus, kuriuose sankcijų laikymasis nevienodas, tuo lengviau užtikrinti aukso pardavimų tęstinumą.
Afriškas faktorius ir sankcijų apeinimas
Analitikai taip pat išskiria Rusijos aktyvėjimą kai kuriose Afrikos valstybėse, ypač Sahelio regione, kur saugumo ir politiniai susitarimai dažnai eina kartu su prieiga prie gamtos išteklių. Tokiose šalyse kaip Burkina Fasas aukso gavybos apimtys siekia dešimtis tonų per metus, o vietos valdžios sprendimai keisti partnerius atveria erdvės Maskvos įtakai.
Rusijai tai reiškia papildomą galimybę gauti lengvai parduodamų aktyvų, kurie tarptautinėje rinkoje paprastai išlieka paklausūs. Kartu tai didina riziką, kad aukso tiekimo grandinės bus naudojamos sankcijų apėjimui, o kilmės ir tarpininkavimo grandys taps dar sunkiau patikrinamos.
Kol tęsiasi karas, aukso pardavimai ir gavybos didinimas signalizuoja apie bandymą išlaikyti finansinį lankstumą. Tačiau mažėjant oficialioms atsargoms didėja klausimas, kiek ilgai šis modelis gali būti tvarus, jei biudžeto spaudimas ir karo sąnaudos nesumažės.
Leave a Reply