Išsėtinė sklerozė yra lėtinė centrinės nervų sistemos liga, kurią diagnozuoti neretai sudėtinga net patyrusiems neurologams. Pirmieji požymiai gali priminti dešimtis kitų būklių, o tyrimų rezultatai ne visada leidžia greitai padėti galutinį tašką.
Daug dėmesio šiai problemai suteikė aktorės Christinos Applegate istorija. Ji viešai kalbėjo apie stiprų skausmą, nuovargį ir vaikščiojimo sunkumus, tačiau vėlesni vertinimai parodė, kad ankstesnė diagnozė gali būti netiksli, o tiksli simptomų priežastis dar ieškoma.
Išsėtinė sklerozė siejama su imuninės sistemos klaida, kai pažeidžiamas mielinas – nervines skaidulas dengianti apsauginė danga galvos ir nugaros smegenyse. Dėl to sutrinka nervinių impulsų perdavimas, o simptomai gali būti labai įvairūs ir kisti bėgant laikui.
Dažniausiai pasitaiko tirpimai, galūnių silpnumas, regėjimo pablogėjimas, pusiausvyros problemos, koordinacijos sutrikimai ir ryškus nuovargis. Būtent tai ir apsunkina diagnostiką, nes panašūs nusiskundimai pasireiškia ir migrenos, vitaminų B12 stokos, skydliaukės sutrikimų, boreliozės, nervų uždegimų ar net streso bei nerimo sutrikimų atvejais.
Vieno „lemiančio“ testo, kuris vienareikšmiškai patvirtintų išsėtinę sklerozę, nėra. Diagnozė paprastai nustatoma vertinant simptomų raidą, neurologinį ištyrimą, magnetinio rezonanso tomografijos vaizdus, o prireikus atliekant galvos ir nugaros smegenų skysčio tyrimus bei kitus testus, kad būtų atmestos kitos priežastys.
Specialistai pabrėžia, kad panašūs simptomai dar nereiškia konkrečios ligos, todėl savidiagnostika dažnai klaidina ir didina nerimą. Jei nusiskundimai kartojasi, progresuoja ar atsiranda naujų neurologinių požymių, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą ir aptarti, kokių tyrimų iš tiesų reikia.
Leave a Reply