Auditoriai perspėja: ES iki 2030-ųjų gali nepasiekti jūrų apsaugos tikslų – kur stringa pažadai

Dideli tikslai, menka reali apsauga

Europos Sąjunga, auditoriams vertinant pažangą, rizikuoja nepasiekti iki 2030 metų numatytų jūrų biologinės įvairovės apsaugos tikslų. Europos Audito Rūmai įspėja, kad dalis jūrų saugomų teritorijų šiandien labiau egzistuoja dokumentuose nei realioje praktikoje.

Šiuo metu maždaug 14 proc. ES vandenų yra priskirta jūrų saugomoms teritorijoms, tačiau griežtai saugomų zonų dalis nesiekia 1 proc. Auditoriai pabrėžia, kad toks skirtumas rodo atotrūkį tarp deklaruojamų ambicijų ir faktinio poveikio ekosistemoms.

„ES padarė tam tikrą pažangą skirdama jūrų saugomas teritorijas, tačiau tikrasis iššūkis yra paversti statusą realia apsauga“, – sakė už auditą atsakinga Europos Audito Rūmų narė Iliana Ivanova.

Kodėl statuso neužtenka?

ES tikslas iki 2030 metų yra apsaugoti 30 proc. jūrų teritorijų, o 10 proc. jų taikyti griežtą apsaugą. Auditoriai teigia, kad vien teritorijų tinklo plėtimas nebus veiksmingas, jei neatsiras aiškesnių ribojimų veikloms, kurios kenkia dugnui ir buveinėms.

Kaip viena didžiausių problemų įvardijamos žvejybos praktikos, kurios gali ardyti jūrų dugną ir silpninti ekosistemų atsparumą. Dėl to, auditorių vertinimu, saugomose teritorijose dažnai pritrūksta realiai veikiančių žvejybos ribojimų.

Trūksta žmonių, lėšų ir bendrų taisyklių

Audito išvadose taip pat akcentuojamas struktūrinis įgyvendinimo trūkumas: stinga darbuotojų, finansavimo, o administracinės procedūros užsitęsia. Net kai žalinga ar neteisėta veikla nustatoma, institucijoms ne visada pakanka resursų ar teisinių galių ją sustabdyti.

Finansavimas, pasak auditorių, yra fragmentuotas: jūrų saugomų teritorijų priežiūra remiasi nacionaliniais biudžetais ir skirtingomis ES finansavimo priemonėmis. Dėl to sunkiau užtikrinti nuoseklius ilgalaikius planus ir stabilų priežiūros pajėgumą.

„Politines ambicijas paversti apčiuopiamais rezultatais jūrų ekosistemoms reikės greitesnių veiksmų, taikomų apsaugos priemonių ir darnesnio tinklo visose ES jūrose“, – teigė Iliana Ivanova.

Vietos bendruomenės ir tarpvalstybiniai interesai

Griežtesni ribojimai gali kelti politinių ginčų, nes poveikį pajustų pakrančių bendruomenės ir žvejybos sektorius. Auditoriai pažymi, kad priemonės, paliečiančios kelių valstybių laivynus, dažnai įstringa derybose, o sprendimų priėmimas gali trukti metus.

Kaip pavyzdžiai minimos šalys, kuriose pažanga siejama su bendruomenių įtraukimu ir konkrečiais draudimais, tačiau kitur kliūtimi tampa duomenų spragos ar teisiniai procesai. Audito žinutė aiški: norint pasiekti 2030 metų tikslus, reikės ne tik naujų žemėlapiuose pažymėtų zonų, bet ir vieningesnių, įgyvendinamų taisyklių bei realios kontrolės.

„Kai priemonės įgyvendinamos nuosekliai ir pakankamu mastu, gamta atsigauna. Tačiau atsigavimas visos Europos mastu vis dar nevyksta, o dar vieno dešimtmečio su ambicingais tikslais ir silpnu įgyvendinimu negalime sau leisti“, – sakė nevyriausybinės organizacijos Seas At Risk vadovė Monica Verbeek.