Japonų ilgaamžiškumas jau seniai domina mokslininkus, o tarp dažniausiai minimų priežasčių išskiriami mitybos įpročiai. Tradicinėje Japonijos virtuvėje gausu daržovių, ryžių, sojų produktų, o žuvis ir jūros gėrybės daugeliui yra kasdienis pasirinkimas.
Šis įprotis išsiskiria ir skaičiais. Japonijoje 2024 metais, remiantis šalies žuvininkystės institucijų skelbiamais duomenimis, vienam gyventojui teko apie 21,3 kilogramo žuvies ir jūros gėrybių valgomojo svorio, o skaičiuojant visos žuvies svorį – apie 40 kilogramų per metus.
Tuo metu Lenkijoje 2024 metais suvartojimas, skaičiuojant gyvos žuvies svorį, siekė apie 13,9 kilogramo vienam žmogui. Palyginus panašiu principu, skirtumas išlieka ryškus ir rodo, kad žuvis Japonijoje yra gerokai dažnesnė kasdienės mitybos dalis.
Kodėl žuvis laikoma naudinga?
Žuvis vertinama dėl visaverčių baltymų, B grupės vitaminų, taip pat jodo ir seleno, kurių neretai trūksta racione. Didžiausias dėmesys dažniausiai skiriamas omega-3 riebalų rūgštims EPA ir DHA, kurių gausu riebiose jūrinėse žuvyse.
Mokslinėje literatūroje omega-3 siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos nauda, įskaitant trigliceridų mažinimą, o didesnis žuvies vartojimas stebėjimo tyrimuose dažnai koreliuoja su palankesniais sveikatos rodikliais. Vis dėlto tokie tyrimai paprastai nerodo tiesioginio priežastinio ryšio, nes svarbus visas gyvenimo būdas.
Metaanalizėse, apėmusiose dideles tiriamųjų imtis, dažnai randama, kad daugiausiai žuvies valgantys žmonės turi šiek tiek mažesnę bendro mirtingumo riziką nei tie, kurie jos beveik nevalgo. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad vienas produktas ilgaamžiškumo negarantuoja, jei bendra mityba ir judėjimas išlieka prasti.
Kiek žuvies rekomenduojama?
Lietuvoje ir daugelyje Vakarų šalių rekomendacijos iš esmės sutampa: žuvį verta valgyti bent du kartus per savaitę, iš jų bent kartą rinktis riebią. Toks dažnis laikomas praktišku kompromisu tarp naudos ir realių vartojimo įpročių.
Dažniausiai patariama į racioną įtraukti lašišą, sardines, silkę, skumbrę ar upėtakį, o taip pat kaitalioti su liesesnėmis žuvimis, pavyzdžiui, menke. Skirtingos rūšys skiriasi tiek omega-3 kiekiu, tiek mikroelementų profiliu, todėl įvairovė laikoma privalumu.
Į ką atkreipti dėmesį perkant?
Naudą gali sumažinti paruošimo būdas. Kepimas orkaitėje, troškinimas ar garinimas leidžia išvengti perteklinių riebalų, o dažnas gruzdinimas ir stora paniruotė dažniau siejami su didesniu kalorijų ir druskos kiekiu.
Atskirai akcentuojama tarša, ypač gyvsidabris, kuris linkęs kauptis didelėse plėšriose žuvyse. Didesnio atsargumo paprastai rekomenduojama laikytis nėščiosioms, žindančioms ir mažų vaikų šeimoms, renkantis dažniau mažesnes žuvis.
Japonijos pavyzdys rodo ne vien konkretų produktą, bet ir bendrą modelį: žuvis dažnai pakeičia dalį mėsos patiekalų, o lėkštėje daugiau vietos skiriama daržovėms. Net ir nedideli pokyčiai, kai kelis kartus per savaitę pasirenkama kokybiškai paruošta žuvis, gali būti praktiškas žingsnis sveikesnės mitybos link.
Leave a Reply