Europos Sąjungos išlaidos naftos importui 2026 metais šoktelėjo, nors atgabenami kiekiai beveik nepasikeitė. Tai reiškia, kad pagrindinis smūgis ateina ne iš vartojimo augimo, o iš staiga pabrangusios žaliavos ir su tiekimu susijusių rizikų.
Remiantis Eurostato užsienio prekybos duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį ES už naftos produktų importą vidutiniškai mokėjo apie 27,6 mlrd. eurų per mėnesį. Palyginti su 2025 metais, tai yra maždaug 55,8 proc. daugiau, nors importo apimtys per tą patį laiką paaugo tik apie 1,2 proc.
Skirtumas pinigine išraiška siekė apie 9,9 mlrd. eurų per mėnesį. Vidutinė kaina už toną pakilo nuo maždaug 487 eurų iki apie 750 eurų, priartėdama prie 2022 metų kainų piko, kai energijos rinkas sukrėtė geopolitiniai įvykiai ir pasiūlos ribojimai.
Kodėl sąskaita taip išaugo?
Didžiausią įtaką darė išaugusios naftos kainos pasaulio rinkose, kurias pakurstė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir tiekimo grandinių neapibrėžtumas. Rinkoms ypač svarbus Hormūzo sąsiauris, per kurį tradiciškai keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis, todėl bet kokie sutrikimai čia greitai atsispindi kainose.
Europos energetinis pažeidžiamumas išlieka didelis: Eurostato vertinimu, ES priklausomybė nuo naftos importo dar 2024 metais siekė apie 96,6 proc. Tai reiškia, kad kainų šuoliai tarptautinėse rinkose beveik tiesiogiai persikelia į ES importo sąskaitą ir vartotojų išlaidas.
Prie kainų spaudimo prisideda ir pasaulinė paklausa, ypač Azijoje, kur pirkėjai konkuruoja dėl tų pačių tiekimo srautų. Tokiose sąlygose net ir stabilus ES importo kiekis negarantuoja stabilios kainos.
Smūgis degalinėse ir prekių kainose
Brangesnė nafta greitai pasiekia degalines, o brangesnis dyzelinas ir benzinas didina tiek gyventojų, tiek verslo sąnaudas. Kai auga degalų kaina, brangsta logistika, viešasis transportas, dalis žemės ūkio ir pramonės procesų, todėl didėja ir galutinė daugelio prekių bei paslaugų kaina.
Ekonomistai dažnai pabrėžia, kad tokiais laikotarpiais didžiausias poveikis tenka transportui, šildymui, žemės ūkiui ir energijai imliai gamybai. Paslaugų sektoriuje poveikis paprastai būna lėtesnis, tačiau ilgainiui ir jis jaučia vartojimo silpnėjimą, kai gyventojai daugiau pinigų skiria degalams ir kasdienėms sąskaitoms.
Ko tikėtis artimiausiais mėnesiais?
Rinkos dalyviai vertina, kad greito kainų kritimo tikėtis sudėtinga, nes geopolitinė rizika išlieka, o bet koks laivybos sutrikimas automatiškai kelia ir draudimo bei transportavimo kaštus. Tokios papildomos išlaidos ne visada pilnai atsispindi iškart, todėl importo sąskaitos gali išlikti aukštos ir vėlesniais ketvirčiais.
Ilgesnėje perspektyvoje ES siekia mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių, spartindama atsinaujinančios energetikos plėtrą ir energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau trumpuoju laikotarpiu nafta išlieka kritiškai svarbi transportui, todėl kainų svyravimai ir toliau bus viena jautriausių temų tiek gyventojams, tiek politikams.
Leave a Reply