Prancūzijos vyriausybė skelbia sieksianti „atsakingo“ 2027 metų biudžeto, kai reitingų agentūra „Fitch“ pakeitė šalies kredito reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Nors reitingas paliktas A+ lygyje, perspėjama, kad viešųjų finansų trajektorija po 2027 metų rinkimų kelia vis daugiau abejonių.
„Fitch“ sprendimą argumentuoja silpnesnėmis ekonomikos augimo perspektyvomis, brangstančiu skolinimusi ir didesniu, nei anksčiau tikėtasi, biudžeto deficitu. Agentūra taip pat pabrėžė, kad politinis susiskaldymas ir įtempta socialinė situacija apsunkina ilgalaikį fiskalinį konsolidavimą.
Ekonomika stringa, spaudimas didėja
Papildomą įtampą sustiprino naujausi Prancūzijos statistikos duomenys: bendrasis vidaus produktas trečiąjį ketvirtį sumažėjo 0,1 proc., po antrojo ketvirčio stagnacijos ir 0,2 proc. kritimo pirmąjį ketvirtį. Tokia dinamika signalizuoja silpną vidaus paklausą ir menką investicijų pagreitį, o tai apsunkina deficito mažinimą be papildomų sprendimų išlaidų ir pajamų pusėse.
Tuo pat metu „Fitch“ pažymi ir teigiamus veiksnius, kurie kol kas palaiko Prancūzijos reitingą: didelę ir diversifikuotą ekonomiką, euro zonos narystę, institucijų atsparumą bei palyginti tvirtą bankų sektorių. Vis dėlto agentūra leidžia suprasti, kad esant nepalankiai politikos ir augimo kombinacijai, erdvė klaidoms mažėja.
Valdžia kartoja: biudžetas turi būti priimtas
Ekonomikos ir finansų ministras Rolandas Lescure’as pareiškė, kad vyriausybė „atkreipia dėmesį“ į „Fitch“ sprendimą ir mato jame signalą dėl būtinybės iki metų pabaigos patvirtinti biudžetą. Pasak ministro, tikslas yra aiškus: mažinti deficitą ir grąžinti viešuosius finansus į tvaresnę trajektoriją, numatant 5 proc. ar mažesnį deficitą.
„Šis vertinimas patvirtina absoliutų poreikį iki metų pabaigos priimti atsakingą biudžetą, kuris leistų mažinti deficitą iki 5 proc.“, – sakė Rolandas Lescure’as.
Ministras taip pat pabrėžė, kad neapibrėžtoje tarptautinėje aplinkoje verslui ir investuotojams būtinas aiškumas, todėl vilkinimas brangiai kainuotų. Kartu jis anksčiau viešai yra pripažinęs, kad ekonomika iš esmės sustingusi, o be patvirtinto biudžeto šalis rizikuotų dar labiau prarasti kontrolę.
49.3 ir ordinansai: svarstomi nepopuliarūs keliai
Didžiausia problema – politinė aritmetika. Neturint tvirtos daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje, biudžeto priėmimas balsuojant išlieka neaiškus, ypač artėjant prezidento rinkimams ir galimai vėlesniems parlamento rinkimams.
„Fitch“ vertinimu, biudžetas vis dėlto gali būti prastumtas pasitelkiant konstitucinius mechanizmus, net jei parlamente nėra stabilios daugumos. Prancūzijoje tam dažniausiai minima Konstitucijos 49.3 straipsnio procedūra, leidžianti priimti įstatymą be balsavimo, jei nepavyksta patvirtinti nepasitikėjimo vyriausybe.
Taip pat aptariama galimybė biudžetą tvirtinti ordinansais, tačiau tai būtų itin jautrus precedentas: tokia praktika biudžetui, nuo Penktosios Respublikos įkūrimo 1958 metais, iš esmės nenaudota. Ekonomistai perspėja, kad nors trumpuoju laikotarpiu tai sumažintų nežinią, ilgalaikis pasitikėjimas fiskaline politika priklausytų nuo to, ar sprendimai išliks stabilūs po rinkimų ciklo.
Rinkoms svarbiausia žinia – ar Prancūzija sugebės nuosekliai mažinti deficitą ir stabilizuoti skolą ekonomikai augant lėčiau, o skolinimosi kainai išliekant aukštesnei nei ankstesniais metais. Būtent ši kombinacija, pasak reitingų agentūrų ir analitikų, artimiausiais ketvirčiais taps pagrindiniu išbandymu Paryžiui.
Leave a Reply