Net jei sportą buvote metę mėnesiams ar net metams, kūnas gali būti išlaikęs dalį ankstesnių treniruočių „pėdsako“ – bent jau ląstelių lygmenyje. Nauji tyrimai rodo, kad raumenų ir kepenų ląstelės gali išsaugoti informaciją apie anksčiau patirtą fizinį krūvį.
Apie tai rašoma „The Conversation“ publikuotame mokslininkų tekste, kuriame apžvelgiami keli jų komandos darbai. Tyrėjai teigia, kad šie ląsteliniai pokyčiai gali turėti įtakos ištvermei, cukraus kiekio kraujyje kontrolei ir net svorio pokyčiams po neaktyvumo.
Ilgą laiką buvo laikomasi gana paprastos logikos: nustoji treniruotis – „nauda“ išnyksta. Išties dalis rodiklių, tokių kaip maksimalus deguonies pasisavinimas, raumenų apimtis ar jautrumas insulinui, gali grįžti arčiau pradinio lygio per kelias savaites nuo treniruočių nutraukimo.
Vis dėlto praktika dažnai rodo ką kita: žmonės, kurie sportavo anksčiau, neretai formą atgauna greičiau nei tie, kurie pradeda nuo nulio. Tyrėjai aiškina, kad vienas iš galimų paaiškinimų – ląstelėse išliekanti treniruočių „atmintis“.
Kaip tiriama „treniruotės atmintis“
Tyrėjų komanda, nagrinėjanti šį reiškinį, taikė vadinamąją „įjungta–išjungta–vėl įjungta“ treniruočių schemą: pirmiausia sekė kelių savaičių treniravimosi periodas, tada – pertrauka be fizinio krūvio, o vėliau – grįžimas prie treniruočių.
Tokiu būdu galima stebėti, kaip organizmas prisitaiko prie krūvio, kas nutinka nutraukus treniruotes ir ar grįžus prie jų ląstelės reaguoja kitaip, nei niekada nesportavus.
Eksperimentuose su pelėmis tyrėjai pastebėjo, kad anksčiau treniruoti gyvūnai, vėl pradėję sportuoti, raumenų masę augino greičiau nei neturintys treniruočių istorijos. Be to, didėjo ir atskirų raumenų skaidulų dydis.
Ne vien raumenys: svarbus ir kepenų vaidmuo
Tyrėjai pabrėžia, kad prisitaikymas nėra vien tik raumenų reikalas. Dirbantiems raumenims reikia energijos, o kepenys treniruotės metu ir po jos padeda aprūpinti organizmą kuru.
Anot mokslininkų, kepenų ląstelės taip pat gali „išmokti“ iš ankstesnio fizinio krūvio. Tyrimuose su pelėmis ir žmonėmis, kurie treniravosi, darė pertrauką ir vėl grįžo prie sporto, buvo fiksuotas didesnis karboksilesterazių (fermentų šeimos) kiekis.
Šie fermentai padeda skaidyti kraujyje cirkuliuojančius lipidus taip, kad riebalai būtų lengviau panaudojami raumenims – pavyzdžiui, kai raumuo auga ar prisitaiko prie krūvio.
Ar „ląstelių atmintis“ reiškia, kad galima nesportuoti?
Tyrėjai pabrėžia, kad šios išvados nėra kvietimas nustoti judėti. Nėra pagrindo teigti, kad ankstesnės treniruotės gali pakeisti dabartinį fizinį aktyvumą ar užtikrinti tokį patį efektą be nuoseklumo.
Tačiau rezultatai leidžia tikėtis, kad įdėtas darbas nebūtinai „išgaruoja“ visiškai: net ir po ilgesnės pauzės organizmas gali turėti vidinių mechanizmų, kurie padeda lengviau prisiminti ankstesnį krūvį.
Pasak autorių, geresnis supratimas, kaip ląstelės saugo šią informaciją ir kiek ilgai ji išlieka, ateityje galėtų padėti tikslinti fizinio aktyvumo rekomendacijas tiems, kurie dėl ligos, traumos, nėštumo ar kitų aplinkybių negali sportuoti nuosekliai.
Leave a Reply