Orangutanai gali teikti pirmenybę ne tam, kur daugiau naudos, o tam, kas siejasi su geromis emocijomis. Naujas eksperimentas parodė, kad net kai atlygis identiškas, šios beždžionės dažniau renkasi variantą, su kuriuo anksčiau buvo susietas juokas.
Tyrime, apie kurį rašoma „ZME Science“, mokslininkai orangutanams prieš maisto paiešką leisdavo skirtingus garsus: vienu atveju – kitų orangutanų žaidimo metu skambantį juoką ir cypsėjimą, kitu – neutralų, į vėjo ūžesį panašų foną.
Eksperimente dalyvavo šeši nelaisvėje gyvenantys orangutanai (nuo 8 iki 51 metų), laikomi zoologijos soduose Belgijoje ir JAV. Iš pradžių jie buvo apmokyti ieškoti skanėstų, paslėptų po skirtingomis medžiagomis, pavyzdžiui, medžio drožlėmis, susmulkintu popieriumi ar siūlais.
Vėliau abi medžiagos keturias dienas buvo siejamos su vienodu atlygiu, o vienintelis skirtumas buvo garsinis „fonas“ prieš paiešką. Penktąją dieną orangutanams 30 kartų buvo leista rinktis, po kuria medžiaga ieškoti maisto, kai atlygio grafikas abiem pasirinkimams išliko toks pats.
67 proc. pasirinkimų – juoko pusėje
Rezultatas buvo aiškus: visi šeši orangutanai dažniau rinkosi tą medžiagą, kuri buvo susieta su juoko įrašais. Keturių individų pirmenybė buvo statistiškai reikšminga, o bendrai grupėje „juoko“ pasirinkimas sudarė maždaug 67 proc. visų pasirinkimų.
Mokslininkai pažymi, kad juoko įrašai, regis, nepadėjo orangutanams greičiau išmokti užduoties. Vietoj to jie galėjo pakeisti tai, kaip gyvūnai įvertino jau išmoktą patirtį – kitaip tariant, suteikė jai didesnę „subjektyvią“ vertę.
Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad toks efektas nustebino ir dėl pačių orangutanų socialumo: jie laikomi mažiausiai socialiais iš didžiųjų beždžionių. Vis dėlto rezultatai leidžia manyti, kad teigiami garsiniai signalai svarbūs net ir santykinai mažiau socialiems gyvūnams.
Kodėl teigiamas emocijas taip sunku ištirti
Gyvūnų elgsenos tyrimuose dažniau analizuojamos neigiamos emocijos – baimė, stresas ar kančia – nes jas lengviau pastebėti ir pamatuoti. Teigiamas emocijas, tokias kaip džiaugsmas, įvertinti sudėtingiau: orangutanas negali pasakyti, kad jaučiasi laimingas.
Vis dėlto mokslininkai gali tikrinti, ar patirtys, kurios žmonėms primintų teigiamas emocijas, vėliau pakeičia gyvūnų elgesį. Šiame darbe užfiksuotas pasirinkimo poslinkis suderinamas su prielaida, kad juokas sukūrė pozityvesnę nuotaiką, nors pats tyrimas tiesiogiai emocinės būsenos nematavo.
Autoriai taip pat primena, kad imtis buvo labai maža – tik šeši gyvūnai – todėl išvadų negalima per daug apibendrinti. Tačiau gauti duomenys įdomūs tuo, kad parodo: prisiminimų „vertė“ gali būti veikiama ne tik realaus atlygio, bet ir emocinių asociacijų.
Kas iš to žmogui?
Tyrėjai svarsto, jog panašūs mechanizmai gali padėti paaiškinti ir žmonių ilgalaikius pasirinkimus. Kartais mums labiau patinka tai, kas siejasi su šiltais prisiminimais ar gera nuotaika, net jeigu objektyviai „nauda“ niekuo neišsiskiria.
Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Biology Letters“.
Leave a Reply