Jungtinių Tautų Aplinkos programos (UNEP) ataskaita skelbia, kad pasauliui išlaikyti atšilimą ties 1,5 laipsnio Celsijaus riba virš ikipramoninio lygio tampa neberealu net ir taikant ambicingiausius emisijų mažinimo scenarijus.
Kaip rašoma „Inside Climate News“ publikuotoje apžvalgoje, mažiausio atšilimo scenarijus vis tiek leistų globaliai temperatūrai pike pasiekti apie 1,7–1,8 laipsnio Celsijaus virš ikipramoninio lygio.
2015 metais priimtas Paryžiaus susitarimas numatė tikslą išlaikyti atšilimą gerokai žemiau 2 laipsnių ir dėti pastangas neviršyti 1,5 laipsnio. Ataskaitoje pabrėžiama, kad dabartinės krypties nepakanka, todėl 1,5 laipsnio riba tampa vis labiau nepasiekiama.
UNEP vykdomoji direktorė Inger Andersen per spaudos briefingą ragino nelaikyti to signalu atsisakyti 1,5 laipsnio tikslo: kiekviena papildoma laipsnio dalis didina tokių reiškinių kaip mirtini potvyniai, karščio bangos ir miškų gaisrai riziką.
Kokio masto mažinimo reikėtų
Ataskaitoje nurodoma, kad norint pasiekti žemiausio atšilimo scenarijų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, palyginti su 2025 metų lygiu, turėtų sumažėti 18 proc. iki 2030 metų, 45 proc. iki 2035 metų ir 69 proc. iki 2040 metų.
Taip pat reikėtų iš atmosferos pašalinti reikšmingus anglies dioksido kiekius. Tam, tikėtina, neužtektų vien miškų atkūrimo – būtų reikalinga ir spartesnė anglies surinkimo technologijų, kurios dar ankstyvoje vystymo stadijoje, plėtra.
Karščio bangos Europoje ir atsinaujinančios energetikos paradoksas
Ataskaitoje akcentuojama, kad klimato poveikis jau stiprėja ir vis labiau spaudžia prisitaikymo priemones. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje praėjusį pavasarį ir vasarą fiksuota tūkstančiai su karščiu siejamų mirčių, o tas laikotarpis apėmė keturias iš dešimties stipriausių karščio bangų regione nuo 1950 metų.
Kita vertus, dokumente išskiriama ir pažanga: atsinaujinančios energetikos plėtra, ypač vėjo ir saulės. Teigiama, kad pasauliniai atsinaujinančios elektros pajėgumai augo tris kartus greičiau, nei buvo tikėtasi 2015 metais, o saulės fotovoltikos pajėgumai – net septynis kartus greičiau.
Vis dėlto spartus „švarios“ energijos augimas dar nevirto mažėjančiomis iškastinio kuro emisijomis. Ataskaita pažymi, kad emisijos, susijusios su naftos, dujų ir anglies deginimu, toliau didėja.
Ko tikėtis pagal dabartinę politiką
UNEP kasmet skelbia vadinamąją emisijų atotrūkio ataskaitą, kuri vertina, kaip dabartinės politikos priemonės dera su tarptautiniais temperatūros tikslais. Joje teigiama, kad pagal esamą politiką atšilimas iki 2100 metų galėtų siekti apie 2,8 laipsnio Celsijaus – gerokai virš Paryžiaus susitarime minimų ribų.
Paklausta, kaip galėtų atrodyti pasaulis, sušilęs daugiau nei 2 laipsniais, I. Andersen kaip pavyzdžius minėjo ekstremalius reiškinius: dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas, miškų gaisrus, sausras bei su jomis siejamus derliaus praradimus.
Leave a Reply