Ukrainoje fiksuojamas retų iš Sibiro atklydusių riešutinukių antplūdis

Written by

in

Šį rudenį Ukrainoje vis dažniau pastebimos mūsų platumoms neįprastos paukščių viešnios – iš Sibiro masiškai atklydusios riešutinukės, dar vadinamos kedrovkomis. Šis reiškinys apima didelę teritoriją – nuo Polesės iki pietinių šalies sričių.

Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos gamtininkas Olegas Martsunas, atkreipęs dėmesį, kad toks masinis pasirodymas priskiriamas vadinamajai invazijai – kai paukščiai netipiškai gausiai migruoja už įprasto arealo ribų.

Pasak jo, panašios migracijos pasikartoja maždaug kas 8–10 metų. Dažniausiai jos siejamos su prastu miško medžių sėklų derliumi už Uralo – ypač spygliuočių, tarp jų ir kedrinės pušies.

Kai taigoje pritrūksta maisto, paukščiai yra priversti jo ieškoti už tūkstančių kilometrų nuo įprastų vietų. Būtent dėl to jie gali pasirodyti ir ten, kur įprastai laikomi reta rūšimi.

Riešutinukės pastebėtos ir Kyjive

Pranešimai apie riešutinukių sutikimus šį rudenį reguliariai pasirodė socialiniuose tinkluose. Pats gamtininkas teigė ilgai negalėjęs jų pamatyti, nors ne kartą lankėsi miškuose ir parkuose.

Situacija pasikeitė, kai jis penktadienio vakarą pamatė žinutę apie kelias riešutinukes Kyjivo Nacionaliniame botanikos sode, pavadintame Mykolos Hryškos vardu. Jau kitą rytą, spalio 31 dieną, jis nuvyko į Kyjivą.

Botanikos sode, pasak O. Martsuno, buvo galima suskaičiuoti mažiausiai šešis paukščius. Jie pasirodė gana patiklūs – leido stebėti iš arti ir fotografuoti.

Daugiausia riešutinukės maisto ieškojo ant žemės, tačiau dvi jų buvo pastebėtos ir ant tujų – ten jos lesė sėklas. Gamtininkas priminė, kad nors šie paukščiai yra visaėdžiai, spygliuočių sėklos sudaro svarbią raciono dalį.

Netikėtas papildomas „svečias“ – kryžiasnapiai

Kelionė į botanikos sodą, anot O. Martsuno, pateikė ir dar vieną staigmeną: jis pamatė ir kryžiasnapių būrelį. Pasak jo, šiemet invazija fiksuojama ir tarp šių paukščių.

Toks paukščių „antplūdžio“ efektas paprastai reiškia, kad gamtoje kažkur kitur susiklostė nepalankios maitinimosi sąlygos. Dėl to paukščiai, ieškodami sėklų ir kito maisto, pasirenka ilgesnes ir retesnes migracijos kryptis.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *