Naujas klinikinis tyrimas rodo, kad daliai jaunų suaugusiųjų 2 tipo diabetas gali pereiti į remisiją laikantis intensyvios mitybos ir fizinio aktyvumo programos. Po šešių mėnesių 27 iš 50 dalyvių (54 proc.) pasiekė gliukozės rodiklius žemiau diabeto ribos be cukraus kiekį mažinančių vaistų bent tris mėnesius.
Palyginimui, įprastą gydymą tęsusių dalyvių grupėje remisiją pasiekė 4 proc. žmonių. Apie rezultatus pranešta mokslo žurnale „The Lancet Regional Health – Americas“.
Tyrėjai pabrėžia, kad kalbama apie remisiją, o ne išgijimą: cukraus kiekis kraujyje gali vėl padidėti, ypač grįžus prie ankstesnių mitybos ir sėdimo gyvenimo įpročių. Vis dėlto jaunų žmonių atveju tai gali būti svarbu, nes 2 tipo diabetas jiems dažnai progresuoja sparčiau, o komplikacijos gali pasireikšti anksčiau.
Programa buvo reikli: ją pilnai įvykdė tik 40 proc. dalyvių, o dalis žmonių patyrė įvairių nemalonių simptomų. Tyrėjai dalyvius stebėjo tik šešis mėnesius, tad lieka atviras klausimas, ar remisija išsilaiko ilgiau.
Dvylika savaičių: labai mažai kalorijų ir treniruotės
Tyrime dalyvavo 96 suaugusieji iš centrų Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje. Vidutinis dalyvių amžius buvo 38 metai, visi gyveno su nutukimu, o 2 tipo diabetas buvo diagnozuotas ne seniau kaip prieš šešerius metus.
Pirmąsias 12 savaičių intervencijos grupė laikėsi griežtai kontroliuojamos dietos – 800–900 kilokalorijų per dieną, o sporto dienomis rekomenduota papildomų kalorijų. Dvi savaites dalyviai vartojo tik maisto pakaitalus, vėliau galėjo įtraukti vieną įprastą valgį per dieną šalia pakaitalų.
Nuo trečios savaitės prasidėjo ir treniruotės: du prižiūrimi užsiėmimai per savaitę (aerobinė veikla, daugiausia ėjimas, ir jėgos pratimai) bei dar viena treniruotė savarankiškai. Paskutines 12 savaičių dalyviai palaipsniui grįžo prie įprasto maisto ir tęsė sportą su mažesne priežiūra.
Gydytojai dalyvius atidžiai stebėjo ir, prireikus, koregavo vaistus nuo diabeto bei kraujospūdžio – juos stabdė arba vėl atnaujino.
Svorio pokytis ir sveikatos rodikliai
Intervencijos grupė vidutiniškai numetė 7,5 kilogramo daugiau nei įprastą priežiūrą gavę žmonės. Tyrime pažymima, kad visi 14 dalyvių, kurie neteko bent 10 proc. pradinio kūno svorio, pasiekė remisiją, nors ši pogrupio imtis buvo nedidelė.
Vėliau atlikti tyrimai parodė, kad sumažėjo riebalų kiekis kepenyse, kasoje ir raumenyse, o raumenų apimtis iš esmės buvo išlaikyta. Lyginant su įprasta priežiūra, plaštakos suspaudimo jėga padidėjo 7,6 proc., o fizinis pajėgumas, vertinant pagal kūno svorį, pagerėjo 10,3 proc.
Taip pat fiksuotas sumažėjęs kraujospūdis, o dalyviai nurodė patiriantys mažiau depresijos simptomų ir mažesnį su diabetu susijusį emocinį stresą.
Reikli programa ir neatsakyti klausimai
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad režimas buvo itin ribojantis, todėl daliai dalyvių jį išlaikyti buvo sunku. Nors rimtų nepageidaujamų įvykių nefiksuota, 43 iš 50 intervencijos grupės dalyvių pranešė apie įvairius negalavimus, dažniausiai – galvos skausmą, vidurių užkietėjimą, svaigulį ar nuovargį.
Kai kuriems pasireiškė ir su treniruotėmis susiję skausmai ar traumos. Tyrėjai pabrėžė, kad ši programa nebuvo universaliai tinkama visiems.
Dar vienas svarbus ribojimas – stebėjimas truko tik šešis mėnesius. Ankstesni tyrimai rodo, kad priaugtas svoris gali sugrąžinti diabetą, todėl ateities klausimas – ar tokio tipo programa padeda jauniems suaugusiesiems išlaikyti remisiją metų, o ne mėnesių laikotarpiu.
Be to, nors šiame tyrime derinta labai mažo kaloringumo mityba ir struktūruotas sportas, kol kas ne iki galo aišku, kokią papildomą dalį rezultatui turėjo būtent treniruotės, o kiek lėmė pats svorio kritimas.
Leave a Reply