Daugeliui baltymai ir testosteronas atrodo neatsiejami, o mėsa neretai laikoma „vyriškumo“ maistu. Tačiau Suomijoje atliktas tyrimas rodo kiek kitokią kryptį: su aukštesniu testosterono lygiu labiau siejami augaliniai, o ne gyvūniniai baltymai.
Tyrime, kuriame analizuoti daugiau nei 2 500 vyrų duomenys, daugiausia augalinių baltymų vartoję dalyviai turėjo maždaug 5 proc. didesnį bendrą testosterono kiekį nei tie, kurie jų valgė mažiausiai.
Tyrėjai rėmėsi 1984–1989 metais Rytų Suomijoje 42–60 metų vyrų pildytais keturių dienų mitybos dienoraščiais (trys darbo dienos ir viena savaitgalio diena) bei ryto nevalgius paimtais kraujo mėginiais. Vėliau šie įrašai panaudoti siekiant įvertinti, ar baltymų kiekis ir šaltinis susiję su hormonų rodikliais.
Svarbu tai, kad nustatyti skirtumai buvo statistiškai reikšmingi, bet nedideli, o pats tyrimas neįrodo priežastinio ryšio. Be to, vien bendras testosterono skaičius kraujyje ne visada parodo, kiek hormono realiai „prieinama“ organizmo audiniams.
Augaliniai prieš gyvūninius baltymus: ką parodė skaičiai
Dalyviai buvo suskirstyti į grupes pagal tai, kiek baltymų gaudavo iš augalinių ir iš gyvūninių šaltinių, atsižvelgiant į bendrą suvartojamų kalorijų kiekį. Mažiausiai augalinių baltymų vartoję vyrai per dieną jų gaudavo apie 15 gramų, daugiausiai – apie 28 gramus.
Daugiausia augalinių baltymų šiame tyrime suteikė grūdiniai produktai. Įvertinus tokius veiksnius kaip amžius, rūkymas, fizinis aktyvumas ir kūno masės indeksas, bendras testosteronas aukščiausioje augalinių baltymų grupėje vidutiniškai siekė 21,5 nanomolio litre, o žemiausioje – 20,4.
Gyvūninių baltymų atveju kryptis buvo priešinga: daugiausia jų vartojusių vyrų bendras testosteronas vidutiniškai buvo 20,3 nanomolio litre, o mažiausiai – 21,5. Tuo pat metu mėsos valgymo kiekis, kaip nurodoma, neparodė aiškaus ryšio su testosteronu: daugiausia mėsos valgę vyrai turėjo panašius rodiklius kaip ir valgę mažiausiai.
„Kabliukas“: SHBG ir laisvas testosteronas
Aiškinant rezultatus svarbus baltymas SHBG (lytinius hormonus surišantis globulinas). Didelė testosterono dalis kraujyje cirkuliuoja prisijungusi prie baltymų, o „laisvo“ testosterono, kuris lengviau patenka į ląsteles ir veikia audinius, yra tik nedidelė dalis.
Tyrime didesnis gyvūninių baltymų vartojimas buvo susijęs su mažesniu SHBG, o didesnis augalinių baltymų vartojimas – su didesniu SHBG. Tai reiškia, kad bendras testosteronas gali būti didesnis, bet kartu gali didėti ir hormono „surišimas“, todėl biologinis poveikis nebūtinai stiprėja.
Kai tyrėjai analizavo laisvą testosteroną, vaizdas tapo mažiau nuoseklus. Panašių išvadų buvo gauta ir ankstesniuose darbuose: pavyzdžiui, 2000 metais publikuotame tyrime veganiškai besimaitinusių vyrų bendras testosteronas ir SHBG buvo didesni, tačiau laisvo testosterono reikšmingų skirtumų beveik nebuvo.
Ar tai reiškia, kad vyrams reikia atsisakyti mėsos?
Tyrėjai neskuba daryti tokios išvados. Detalesnė analizė parodė, kad su mažesniu bendru testosteronu labiau siejosi pieno produktų baltymai, o mėsa apskritai, neperdirbta ir perdirbta raudona mėsa, žuvis bei kiaušiniai aiškios sąsajos neparodė.
Taip pat buvo modeliuota, kas nutiktų pakeitus dalį gyvūninių baltymų augaliniais. Daugeliu atvejų statistiškai reikšmingo poveikio testosteronui ar SHBG nenustatyta, todėl vien tik „baltymų šaltinio pakeitimas“ nebūtinai reiškia hormonų pokytį.
Šie rezultatai kartu dar kartą meta iššūkį populiariam mitui, kad soja mažina testosteroną. Straipsnyje primenama, kad 2021 metų 38 klinikinių tyrimų analizė nerado reikšmingo sojų baltymų ar izoflavonų poveikio vyrų testosterono ar estrogenų lygiui.
Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „International Journal of Food Sciences and Nutrition“.
Leave a Reply