Europos parduotuvėse maisto kainų augimas šiemet buvo santūrus, tačiau švieži produktai brangsta vis ryškiau. Tai ypač matyti tokiose šalyse kaip Prancūzija, kur šviežių produktų kainos per metus šoktelėjo 8 proc.
Kai kur kainų temą papildo ir realūs tiekimo sutrikimai. Kaip skelbia „Euronews“, pietų Italijoje spalio pabaigoje dalyje prekybos vietų vaisių lentynos buvo apytuštės, o kai kuriose mažose parduotuvėse pagrindinės prekės galėjo dingti per vieną dieną.
Maždaug dvi savaites pietų Italijoje kelių ir uostų blokadomis protestavo vilkikų vairuotojai, piktinęsi dyzelino kaina. Dėl to sandėliai sustabdė krovą, o Kampanijos, Apulijos ir Kalabrijos regionuose greitai ėmė trūkti mėsos, šviežio pieno, vaisių ir net geriamojo vandens.
Bendra kryptis panaši ir kitur Europoje: po ramesnio laikotarpio savaitinis apsipirkimas ima brangti, o didžiausias spaudimas juntamas ten, kur kainas labiausiai veikia energijos ir transporto sąnaudos.
Energija brangsta labiau nei maistas
Remiantis preliminariais „Eurostat“ duomenimis, euro zonoje infliacija spalį pasiekė 4 proc. – tai didžiausias lygis per daugiau nei trejus metus. Pagrindinis kainų šuolio variklis buvo energija: kuras, elektra ir šildymas buvo 20,8 proc. brangesni nei prieš metus.
Maisto, alkoholio ir tabako kainos euro zonoje per metus paaugo 1,6 proc. Tuo metu visoje ES maisto ir gaiviųjų gėrimų kainos rugsėjį – paskutinį mėnesį, apie kurį turima visų šalių duomenis – buvo vos 0,6 proc. didesnės nei prieš metus.
Visgi skirtumai tarp produktų grupių ryškėja. Perdirbto maisto, alkoholio ir tabako kainos spalį per metus didėjo tik 0,5 proc., o neperdirbtų produktų (vaisių, daržovių, mėsos, žuvies) – 4,6 proc., kai rugpjūtį šis augimas buvo 2,7 proc.
Tai siejama su tuo, kaip maistas pasiekia lentynas: žemės ūkio technika naudoja dyzeliną, šiltnamiams reikia šildymo, o didžioji dalis produkcijos gabenama vilkikais. Kai šios sąnaudos šokteli, greitai gendantys produktai tampa jautriausi.
Didžiosios ekonomikos ir skirtingi tempai
Prancūzijoje bendras maisto kainų augimas spalį siekė 1,2 proc., tačiau švieži produktai buvo 8 proc. brangesni nei prieš metus. Šalies statistikos institucijos duomenimis, rugsėjį šis metinis augimas dar siekė 9,5 proc.
Vokietijoje maistas per metus pabrango 0,4 proc. Portugalijoje neperdirbtų produktų kainos pakilo 3,7 proc. – tiek pat, kiek ir rugsėjį.
Ispanijoje maisto kainos spalį taip pat kilo, tik lėčiau nei prieš metus. Italija išsiskyrė ir dėl tiekimo sutrikimų, ir dėl spartesnio neperdirbto maisto brangimo.
Kur kainos kyla labiausiai, o kur krenta
Rugsėjo duomenys, apimantys visas ES valstybes, rodo, kad didžiausias metinis maisto ir gaiviųjų gėrimų kainų augimas fiksuotas Kipre – 4 proc. Toliau rikiuojasi Ispanija (2,7 proc.), Rumunija (2,6 proc.), Malta (2,5 proc.) ir Portugalija (2,4 proc.).
Už ES ribų ryškiai išsiskyrė Turkija, kur maisto kainos per metus šoktelėjo 27,6 proc.
Tuo pat metu 14-oje iš 27 ES šalių maisto ir gaiviųjų gėrimų kainos buvo mažesnės nei prieš metus. Didžiausias kritimas užfiksuotas Švedijoje – 6,3 proc., po to, kai balandžio 1 dieną šalis perpus sumažino pridėtinės vertės mokestį maistui (nuo 12 proc. iki 6 proc.), o ši priemonė turėtų galioti iki 2027 metų pabaigos.
Latvijoje, Vengrijoje ir Čekijoje maisto kainos taip pat mažėjo – nuo 3,8 proc. iki 4,8 proc.
Ilgesnis vaizdas: Rytų Europa patiria didžiausią naštą
Nedidelis metinis kainų pokytis kai kuriose šalyse vyksta po labai didelio šuolio ankstesniais metais. Nuo 2021 metų rugsėjo, kai pradėjo sparčiai kilti energijos kainos, maistas ES, skaičiuojama, pabrango maždaug trečdaliu.
Vengrijoje kainos per šį laikotarpį pakilo daugiau nei per pusę, o Bulgarijoje, Estijoje ir Rumunijoje augimas taip pat viršija 50 proc. Tuo metu Liuksemburge, Švedijoje ir Prancūzijoje bendras pabrangimas artimesnis ketvirčiui.
Ši disproporcija svarbi ir dėl skirtingų namų ūkių įpročių: šalyse, kur maistas sudaro didesnę vartojimo krepšelio dalį, net kelių procentų pokytis kasoje gali būti skaudesnis nei valstybėse, kur maistui skiriama mažesnė pajamų dalis.
Ekonomistai tikisi, kad bendra infliacija dar gali didėti, o maisto kainų augimas, sprendžiant iš spalio tendencijų, gali suintensyvėti kaip tik tuo metu, kai gyventojus pasiekia didesnės žiemos šildymo sąskaitos.
Leave a Reply