Reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ penktadienio vakarą paskelbė sprendimą dėl Lenkijos kredito reitingo: ilgalaikis reitingas užsienio valiuta paliktas „A-“ lygyje, tačiau vietos valiuta sumažintas iki „A-“ nuo „A“.
Kartu abiejų reitingų perspektyva pakeista į neigiamą – iki šiol ji buvo stabili. Tokie pranešimai paprastai atidžiai stebimi finansų rinkose, nes jie daro įtaką tam, kaip investuotojai vertina šalies skolos riziką.
„S&P“ nurodo, kad neigiama perspektyva atspindi riziką, jog padidėjęs biudžeto deficitas ir auganti valstybės skola gali sumažinti politikos lankstumą, jei ekonomika patirtų naujų sukrėtimų. Agentūros vertinimu, tai gali didinti jautrumą investuotojų nuotaikų pokyčiams arba priversti imtis staigesnio fiskalinio koregavimo, kuris slopintų augimą.
Pagal ES taisykles valstybės reitingai peržiūrimi bent kartą per pusmetį, o vertinamas ne tik viešųjų finansų tvarumas, bet ir ekonomikos perspektyvos, institucinis stabilumas bei politiniai veiksniai, galintys paveikti skolos aptarnavimą.
Ką prognozuoja agentūra ir kas kelia rizikas
Agentūra teigia besitikinti, kad per artimiausius dvejus–trejus metus Lenkijos ekonomika toliau augs maždaug 3 proc. tempu, o augimą turėtų palaikyti vidaus paklausa ir eksportas.
Vis dėlto biudžeto padėtį „S&P“ vadina išskirtinai silpna ir prognozuoja, kad per artimiausius metus vidutinis valdžios sektoriaus deficitas viršys 6 proc. BVP, o grynoji valdžios sektoriaus skola iki dešimtmečio pabaigos pasieks 70 proc. BVP.
Kaip vieną iš veiksnių, apsunkinančių biudžeto konsolidavimą, agentūra įvardija politinę poliarizaciją.
Ankstesni signalai ir galimos pasekmės rinkoms
Straipsnyje primenama, kad rugsėjį reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino Lenkijos ilgalaikį reitingą užsienio valiuta nuo A2 iki A3 ir tuo pačiu perspektyvą pakeitė iš neigiamos į stabilią, kaip pagrindines priežastis nurodžiusi prastėjančią fiskalinę padėtį bei skolos aptarnavimo kaštus.
Taip pat dėmesys atkreipiamas į vidaus institucinius ir politinius procesus: minėta užsitęsusi procedūra dėl naujų Lenkijos centrinio banko (NBP) valdybos narių skyrimo bei plačiai nušviesta situacija Konstituciniame Tribunole, rodanti įtampas tarp vyriausybės ir prezidento.
Tekste cituojamas ekonomistas Tomaszas Prusekas pažymi, kad kiekvienas reitingo pokytis reiškia ir užsienio investuotojų pasitikėjimo pokytį, o dalis pasaulinių fondų savo investavimo taisyklėse reitingą naudoja kaip kriterijų, spręsdami, ar laikyti šalies obligacijas portfelyje.
Po rugsėjį įvykusio „Moody’s“ sprendimo Lenkijos 10 metų obligacijų pajamingumas staigiai nešoko, tačiau kurį laiką išliko padidėjęs ir periodiškai viršijo 6,4 proc. Vėliau jis sumažėjo iki maždaug 6,1 proc., o penktadienį siekė apie 6,12–6,13 proc.
Ekspertai pabrėžia, kad obligacijų pajamingumui įtaką daro ne tik reitingų agentūrų vertinimai, bet ir infliacijos bei palūkanų normų lūkesčiai, skolos pasiūla ir tarptautinių rinkų situacija.
Biudžeto skaičiai: dideli skolinimosi poreikiai
Tekste nurodoma, kad Finansų ministerijai reitingai yra itin svarbūs dėl valstybės skolinimosi poreikių, susijusių su skolos finansavimu.
2026 metais Lenkijos biudžeto grynosios skolinimosi reikmės planuojamos apie 422,9 mlrd. zlotų, o įvertinus ir išperkamą skolą bendrosios skolinimosi reikmės sudaro apie 688,5 mlrd. zlotų.
Kartu minima, kad šių metų valdžios sektoriaus deficitas, tikėtina, bus 6,7 proc., nors anksčiau buvo planuota 7,1 proc.
Rugsėjo pabaigoje valstybės biudžeto deficitas siekė 172,2 mlrd. zlotų, t. y. 63,4 proc. visam 2026 metų laikotarpiui numatyto metinio limito. Prieš metus po trijų ketvirčių deficitas buvo kiek didesnis – šiek tiek viršijo 204 mlrd. zlotų.
Tekste taip pat teigiama, kad svarbi teigiama detalė yra augančios įplaukos iš CIT ir PIT mokesčių bei einamųjų išlaidų politikos racionalizavimas, vykdomas taupymo procedūrų rėmuose.
Leave a Reply