Rusija aktyviai stiprina savo įtaką Afrikoje, derindama politiką, prieigą prie žaliavų ir karinį bendradarbiavimą. Tuo pat metu ir Lenkija siekia didesnio vaidmens žemyne – projektų, kuriuose ji derasi dėl dalyvavimo per eksporto kreditų draudiką KUKE, vertė per artimiausius dvejus metus gali siekti bent 10 mlrd. JAV dolerių.
Apie tai rašo Lenkijos portalas WNP, apžvelgdamas Maskvoje vykusį trečiąjį Rusijos ir Afrikos šalių viršūnių susitikimą. Jame dalyvavo 48 Afrikos valstybių delegacijos, o renginio metu pasirašyta 146 dokumentai – 92 susitarimai ir 54 memorandumai.
Susitikime priimta baigiamoji deklaracija, dokumentas dėl bendradarbiavimo civilinėse dirbtinio intelekto taikymo srityse ir 2027–2029 metų veiksmų planas. Susitarimų paketas apėmė prekybą, investicijas, energetiką, infrastruktūrą, švietimą ir saugumą.
Nors politinis mobilizavimas atrodo įspūdingai, ekonominėje konkurencijoje Rusija Afrikoje gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos ir Kinijos. Vis dėlto Maskva bando atsiremti į istorinius ryšius bei dalies Afrikos šalių skeptišką požiūrį į buvusias kolonijines valstybes.
Maskvos kortos: žaliavos, energetika ir balsai JT
Rusijos strategijoje ryškiai matomas žaliavų ir energetikos komponentas, įskaitant branduolinės energetikos kryptį. Maskva siekia įsitvirtinti sektoriuose, kurie Afrikos valstybėms laikomi strateginiais, o tai kartu reiškia ir didesnę politinę įtaką.
Vienas iš konkrečių susitikimo padarinių – susitarimai su Mali dėl mineralinių išteklių žvalgybos. Rusijos valstybinė įmonė „Rosgeologija“ per dukterinę bendrovę pasirašė sutartis dėl dviejų teritorijų skaitmeninių geologinių žemėlapių parengimo ir sistemos, skirtos geologiniams duomenims, licencijoms bei kasybos sektoriaus priežiūrai valdyti.
Mali yra tarp svarbiausių Afrikos aukso gamintojų, taip pat plėtoja su ličio gavyba susijusius projektus – šis metalas svarbus baterijų gamybai. Nors minėti susitarimai dar nesuteikia tiesioginių teisių eksploatuoti telkinių, jie gali palengvinti kelią vėlesniems dalyvavimo kasybos projektuose žingsniams.
Rusija akcentuoja ir geopolitinę Afrikos svarbą: tai 54 Jungtinių Tautų narės, kurių balsai reikšmingi tarptautinėse institucijose. Be to, Afrikos Sąjunga, vienijanti visas žemyno valstybes, neseniai tapo G20 nare.
Lenkijos ambicijos: KUKE vaidmuo ir 10 mlrd. dolerių riba
Augant Afrikos investiciniams poreikiams, ypač transporto, energetikos, sveikatos apsaugos ir švietimo infrastruktūros srityse, šansų mato ir Lenkijos įmonės. Jų plėtroje vis didesnę reikšmę įgauna Eksporto kreditų draudimo korporacija KUKE.
Tekste nurodoma, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį pagal programą „Shop in Poland“ KUKE padidino įsitraukimą Afrikoje beveik 7 mlrd. zlotų. Dabar institucija derasi dėl keliolikos sandorių, kurių bendra vertė per artimiausius dvejus metus gali siekti mažiausiai 10 mlrd. JAV dolerių.
Programos mechanizmas grindžiamas užsienio investicijų finansavimo grąžinimo draudimu, kartu keliant sąlygą, kad projektus įgyvendinant dalyvautų ir Lenkijos įmonės – kaip tiekėjai ar subrangovai. Tokiu būdu firmoms paprasčiau įsitraukti į didelius tarptautinius projektus, kuriuos vienoms pasiekti būtų gerokai sudėtingiau.
Tarp KUKE remiamų iniciatyvų minimi Tanzanijoje statoma geležinkelio linija ir Lagos uostų modernizacija Nigerijoje. Taip pat įvardijami projektai medicinos infrastruktūrai Dramblio Kaulo Krante ir švietimo infrastruktūrai Angoloje.
Ką lemia kolonijinės praeities nebuvimas ir valstybės parama
Tarptautinių santykių ekspertė dr. Małgorzata Bonikowska pabrėžia, kad Rusijos aktyvumas Afrikoje turi istorinių paralelių – dar Šaltojo karo laikais Sovietų Sąjunga žemyne buvo itin aktyvi, ypač dekolonizacijos laikotarpiu. Pasak jos, tuomet, kaip ir dabar, už veiksmų pirmiausia stovėjo geopolitinis interesas.
Lenkijai vienu iš privalumų įvardijamas kolonijinės praeities nebuvimas, kuris kai kuriose Afrikos valstybėse vis dar apsunkina Vakarų Europos šalių įvaizdį. Tačiau, anot ekspertės, to nepakanka – Vakarų konkurentai turi gilias istorines ekonomines jungtis, stiprius prekės ženklus, nuolatinį vietinį buvimą ir gerai veikiančius kontaktų kanalus.
Dar viena kliūtis, kurią akcentuoja pašnekovė, – nepakankamai stiprus valstybės paramos „paketas“ dideliems kontraktams. Jos vertinimu, vien finansinių instrumentų neužtenka: reikalinga aktyvi ekonominė diplomatija ir politinė parama tiek valstybinėms, tiek privačioms įmonėms.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad didžiosiose Europos ekonomikose valstybės institucijų įsitraukimas į įmonių užsienio plėtrą yra įprasta praktika. O Lenkijos atveju KUKE augantis aktyvumas Afrikoje rodo, jog įrankių daugėja, bet sėkmę, jos teigimu, nulems ir platesnė strategija.
Leave a Reply