Lenkijoje įvykdyta neįprasta žuvų gelbėjimo operacija: iš Vislos įlankos į atvirą Baltijos jūrą perkelta daugiau kaip 9 000 europinių ungurių, kad jie nepatektų į Rusijos žvejų tinklus.
Apie tai praneša portalas „Wirtualna Polska“, remdamasis Jūrų žvejybos instituto informacija. Operacija vyko 2026 metų spalio 5–27 dienomis, kai mokslininkai kartu su vietos žvejais gaudė ungurius ir juos gabeno į saugesnę akvatoriją.
Iš viso iš Vislos įlankos buvo išvežta 9 110 žuvų, kurių bendras svoris siekė 8,8 tonos. Vislos įlanka – sekli Baltijos lagūna, kurią dalijasi Lenkija ir Rusija: šiaurės rytinė dalis priklauso Kaliningrado sričiai.
Operacijos logika paprasta: perkelti unguriai turėtų išvengti didesnio žvejybos spaudimo Rusijos pusėje ir turėti daugiau šansų sėkmingai migruoti neršti, taip prisidedant prie šios rūšies populiacijos atkūrimo.
Kaip vyko ungurių perkėlimas
Gyvi unguriai buvo surenkami iš žvejų penkiuose uosteliuose: Krynica Morska, Konty-Rybackie, Nowa Pasłęka, Frombork ir Suchacz. Daugiausia dėmesio skirta suaugusiems vadinamiesiems sidabriniams unguriams – tiems, kurie jau pasiruošę tolimai migracijai.
Žuvis gaudė saugiomis gaudyklėmis, po to trumpam laikė talpyklose su deguonimi prisotintu vandeniu. Specialistai įvertindavo jų būklę: jaunus ungurius paleisdavo atgal, o atrinktus – pasverdavo ir perkeldavo į ant sunkvežimių įrengtus baseinus.
Vėliau kiekviena partija buvo išleidžiama į Gdansko įlanką netoli Nowy Świat uosto, jau atviros jūros pusėje. Ši vieta parinkta taip, kad unguriai galėtų aplenkti rusišką Vislos įlankos dalį ir tęsti kelionę.
Jūrų žvejybos instituto teigimu, taip perkelti unguriai neturėtų patirti papildomo mirtingumo ir žvejybos spaudimo Rusijos akvatorijoje, o jų galimybės pasiekti neršto vietas – išaugti.
Kur plauks toliau ir ką stebės mokslininkai
Mokslininkai primena, kad europiniai unguriai neršia Sargaso jūroje Atlanto vandenyne – tai sritis netoli Bermudų salų, neturinti krantų ir apsupta vandenyno srovių. Dėl to galimybė palikti Vislos įlanką yra itin svarbi rūšies apsaugos programoms.
Siekiant geriau suprasti migracijos maršrutą, 100 ungurių buvo pritvirtinti akustiniai siųstuvai. Jų signalus planuojama fiksuoti povandeniniais mikrofonais (hidrofonais), įrengtais palei tikėtiną žuvų kelią.
Tokie įrenginiai turėtų veikti ir Danijos sąsiauriuose, jungiančiuose Baltijos ir Šiaurės jūras. Tai leis stebėti, kur tiksliai unguriai plauks toliau, kai paliks Baltijos regioną.
Kiek kainavo operacija
Skelbiama, kad visa operacija kainavo apie 3,6 mln. zlotų (originaliame pranešime suma taip pat pateikta grivinomis). Didžioji dalis finansavimo – 2,5 mln. zlotų – skirta iš Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo.
ES strateginis tikslas – atkurti šios rūšies populiaciją taip, kad į Sargaso jūrą galėtų migruoti bent 40 proc. sidabrinių ungurių, palyginti su būkle iki padidėjusio žmogaus poveikio ir populiacijos smukimo.
Leave a Reply