Kito „gyventojų bumo“ gali lemti ne gimstamumas, o gamyklos: matematinis modelis rodo, kad humanoidiniai robotai šimtmečio pabaigoje galėtų tapti tokie pat gausūs kaip žmonės.
Kaip rašoma portale „ZME Science“, naujame tyrime teigiama, kad lūžis įmanomas apie 2083 metus – tuo metu, kai Jungtinės Tautos prognozuoja, jog žmonija pasieks maždaug 10,3 mlrd. gyventojų ribą.
Ši prognozė nėra paremta vien dabartiniu gamybos tempu. Tyrėjai pabrėžia, kad įprastos, vien žmonių valdomos gamyklos vargu ar pajėgtų pagaminti tiek humanoidų, kad jų skaičius prilygtų žmonėms.
Esminė sąlyga – vadinamasis pramoninis „lūžio taškas“, kai jau įdiegti humanoidai pradeda padėti gaminti kitus robotus, taip didindami gamybos pajėgumus ir paspartindami augimą.
Modelis remiasi „savaiminio augimo“ logika
Tyrėjai pritaikė matematines lygtis, kurios anksčiau buvo naudotos aiškinti kitokiems procesams – pavyzdžiui, kaip „sensta“ stiklas arba kaip per tūkstančius metų didėjo žmonių populiacija. Šį kartą jos panaudotos žmogaus ir robotų „populiacijų“ dinamikai palyginti.
Nagrinėti du scenarijai: pirmasis, kai robotus kuria, finansuoja ir surenka žmonės tradicinėse gamyklose, ir antrasis – kai humanoidai tampa darbo jėgos dalimi, prižiūri logistiką, surenka komponentus ir prisideda prie naujų humanoidų gamybos.
Pagal antrąjį scenarijų svarbus momentas ateina tuomet, kai gamybos sistema ima „pakeisti“ robotus greičiau, nei jie nusidėvi ar yra išimami iš eksploatacijos. Tokiu atveju, didėjantis robotų skaičius pats didina gamybos našumą, o augimas gali pradėti spartėti.
Tyrime minimas pavyzdys, kad jei robotų pagalba gamyboje reikšmingai įsijungtų nuo 2050 metų ir atsirastų teigiamas grįžtamasis ryšys, humanoidų skaičius apie 2083 metus galėtų perkopti 10 mlrd. ribą – maždaug tuo pačiu metu, kai prognozuojamas ir „žmonių pikas“.
Nuo dešimčių tūkstančių iki milijardų – kas stabdo?
Šiandien humanoidų parkas pasaulyje vis dar labai mažas – kalbama apie dešimtis tūkstančių vienetų. Vis dėlto robotai jau bandomi realiose darbo vietose: sandėliuose, logistikoje ir automobilių pramonės surinkimo linijose.
Tyrime minimi pavyzdžiai iš skirtingų bendrovių ir gamintojų: humanoidai bandomi tiek technologijų, tiek automobilių sektoriuose, o dalis Kinijos gamintojų tiekia pigesnes platformas pramoniniams ir moksliniams darbams.
Net ir pasiekus 1 mlrd. humanoidų ribą, jie vis tiek būtų mažuma, palyginti su prognozuojamais maždaug 9,7 mlrd. žmonių šimtmečio sandūroje. Todėl tyrėjai vertino, kokie veiksniai labiausiai lemia, ar „pasivijimas“ apskritai realus.
Išbandžius 4 096 skirtingus prielaidų derinius, išryškėjo trys svarbiausi neapibrėžtumai: kiek ilgai robotai gali veikti, kada jie pradeda reikšmingai prisidėti prie kitų robotų gamybos ir kokio stiprumo yra jų kuriamas produktyvumo augimas.
Milžiniški resursai: medžiagos, energija ir skaičiavimai
Tyrimo autoriai akcentuoja, kad net jei matematika leidžia tokį scenarijų, realybėje kelią gali pastoti fiziniai apribojimai. Milijardams humanoidų reikėtų didžiulių kiekių medžiagų, puslaidininkių, baterijų, infrastruktūros ir elektros energijos.
Prie bendros naštos prisidėtų ir skaičiavimo resursai – ypač jei humanoidai remtųsi pažangiomis dirbtinio intelekto sistemomis. Tyrime atkreipiamas dėmesys, kad vien duomenų centrų elektros poreikis, Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, iki 2030 metų gali beveik padvigubėti – nuo maždaug 485 iki 950 teravatvalandžių per metus.
Galiausiai keliama ir platesnė diskusija: jei technologinė „populiacija“ imtų augti, demografams, ekonomiką ir pramonę planuojančioms institucijoms tektų skaičiuoti ne tik žmones. Tyrėjai svarsto, kad ilgainiui tai galėtų turėti įtakos net žmogaus demografijai – pavyzdžiui, šeimų dydžiui ar gimstamumui.
Leave a Reply