Lenkijos prezidentas antrąkart vetavo DSA įgyvendinimą: ginčas dėl neteisėto turinio blokavimo

Written by

in

Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis penktadienį, lapkričio 13 dieną, antrą kartą vetavo įstatymą, kuriuo į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltas ES Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Prezidentas teigia, kad siūlytos nuostatos atgaivintų „pareigūno cenzoriaus“ modelį ir leistų valdininkams pernelyg plačiai spręsti, ką galima skelbti internete.

Kaip rašo WNP, šįkart prezidentas labiausiai kritikavo Senato pataisas, kurios, jo vertinimu, išplėtė administracinių institucijų galias blokuoti turinį. Anot K. Navrockio, sprendimas, ar konkretus turinys yra nusikalstamas, turi likti teismų ir nepriklausomų teisėjų kompetencijoje.

Tai jau antras vyriausybės bandymas priimti DSA įgyvendinimo paketą, sustabdytas prezidento veto. Sausį panašus projektas buvo vetuotas, todėl skaitmenizacijos ministerija įgyvendinimą išskaidė į dvi atskiras įstatymų dalis.

Pirmoji dalis jau įsigaliojo ir numatė, kad Skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas Lenkijoje vykdys Elektroninių ryšių tarnybos (UKE) vadovas. Antroji dalis turėjo suteikti įrankius greitam neteisėto turinio blokavimui, tačiau būtent ji ir sulaukė pakartotinio veto.

Kas turėjo keistis dėl neteisėto turinio blokavimo

Vetuotas projektas buvo susijęs su procedūromis, kurios leistų greičiau riboti prieigą prie neteisėto turinio internete. Numatyta, kad blokavimas būtų taikomas medžiagai, kurios platinimas galėtų būti siejamas su sunkiausiais nusikaltimais, pavyzdžiui, teroristinio pobūdžio veiksmais, seksualiniais nusikaltimais ar prekyba žmonėmis.

Prezidentas tvirtino, kad valstybė jau turi priemonių kovai su teroristiniu turiniu, ir priminė ES reglamentą 2021/784, kuriame numatyta pareiga pašalinti tokį turinį arba užblokuoti prieigą per vieną valandą nuo nurodymo gavimo. Jo teigimu, todėl vyriausybė negali vien tik „saugumo“ argumentu pateisinti platesnių administracinių galių.

K. Navrockis taip pat kritikavo, jo vertinimu, netinkamą viešą komunikaciją, kai interneto turinio blokavimo klausimas buvo siejamas su tragiškais išpuoliais Lenkijos mokyklose. Prezidentas teigė, kad net ir be naujo įstatymo institucijos galėjo aktyviai ieškoti ir riboti pavojingą turinį pasitelkdamos jau galiojančias nuostatas.

Saugumas prieš žodžio laisvę: skirtingos stovyklų interpretacijos

Prezidentas pabrėžė, kad saugumas negali tapti pretekstu silpninti piliečių laisves, o valstybė privalo vienu metu ir kovoti su nusikaltimais internete, ir saugoti žodžio laisvę bei teisę kritikuoti valdžią. Jis rėmėsi ir Lenkijos Konstitucijos 54 straipsniu, kuris įtvirtina saviraiškos laisvę.

Tuo metu vyriausybės atstovai tvirtino, kad vetas stabdo priemones, kurios, jų nuomone, būtinos vaikų saugumui internete ir kovai su patyčiomis, smurtu bei apgavystėmis skaitmeninėje erdvėje. Skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerskis teigė, jog reguliavimo trūkumas reikštų „sutikimą“ su tam tikrais žalingais reiškiniais tinkle.

Vyriausybės stovykla skelbia neketinanti atsitraukti: Lenkijos vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis teigė, kad bus rengiamas naujas įstatymo variantas ir ieškoma sprendimų „iki skutku“. Jis taip pat minėjo „planą B“, dėl kurio, pasak jo, tartasi su didžiųjų technologijų platformų atstovais Lenkijoje.

Ką sako nevyriausybinis sektorius ir ekspertai

Žmogaus teisių ir skaitmeninių laisvių srityje dirbanti organizacija „Panoptykon“ po veto pareiškė, kad internautai vėl tampa politinio konflikto įkaitais. Organizacijos vertinimu, dėl užsitęsusio ginčo pralaimi žmonės, kurių paskyros ar turinys platformose gali būti pašalinti, pavyzdžiui, per klaidą, o realiai naudą iš tokios situacijos išlaiko pačios platformos.

„Panoptykon“ atstovė Katarzyna Szymielewicz pabrėžė, kad projektas buvo smarkiai patobulintas, siekiant suderinti efektyvias procedūras dėl rimtų teisės pažeidimų su saugikliais žodžio laisvei. Jos teigimu, nei UKE vadovas, nei teisėjas neturėtų gauti „raudono mygtuko“, leidžiančio paprastai ir be kontrolės blokuoti turinį.

Taip pat akcentuota, kad siūlytose nuostatose buvo numatoma galimybė ginčyti sprendimus teisme, o turinio autorius turėtų teisę būti proceso šalimi. Kartu buvo pabrėžiama, kad autorius galėtų ir neatskleisti tapatybės bei neprivalėtų aktyviai dalyvauti procese.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien DSA problemų internete neišspręs, tačiau jis gali padėti sutvarkyti rinką ir įpareigoti didžiąsias platformas didinti skaidrumą, valdyti rizikas ir, kai nustatomos žalos, įgyvendinti audituojamas korekcines priemones. Vis dėlto praktinis veiksmingumas, ypač mažesniuose servisuose ar susirašinėjimo programėlėse, išlieka atviras klausimas.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *