Lenkija taikosi į ES DI gigafabriką, bet kyla klausimas: kas pirks milijardus kainuosiančią galią?

Written by

in

Lenkijoje bręsta ambicingas planas – šalis nori tapti viena iš septynių Europos valstybių, kurios su ES parama statys DI „gigafabriką“, milžinišką skaičiavimo infrastruktūros centrą.

Kaip rašo WNP, ant stalo jau yra bent dvi lenkiškos iniciatyvos, o potencialūs investuotojai ieško partnerių ir dėlioja konsorciumų sudėtį. Tačiau kartu išryškėjo pagrindinis galvosūkis: kas vėliau pirks už milijardus sukurtą skaičiavimo galią, jei viešos garantijos apima tik dalį poreikio.

Europos programa numato dviejų mastelių projektus – didelės apimties (100 tūkst. GPU) ir vidutinės apimties (75 tūkst. GPU). Lenkija taikosi į vidutinės apimties variantą, kuriam paraiškas galima teikti iki 2027 metų vasario 4 dienos.

Tokios infrastruktūros tikslas – sudaryti sąlygas treniruoti didelius dirbtinio intelekto modelius, apdoroti masyvius duomenų kiekius ir pritraukti technologijų bendroves. Kartu tai siejama ir su vadinamąja skaitmenine suverenitete – noru, kad kritinė skaičiavimo galia būtų Europoje.

Dvi iniciatyvos: DL Invest Group ir Beyond.pl

Viena iš minimų krypčių siejama su DL Invest Group. Skelbiama, kad bendrovė jau pasirinko gigafabriko vietą Silezijoje, tačiau konkretaus miesto kol kas neatskleidžia.

Projektą planuojama vystyti popramoninėje teritorijoje, kur yra esama infrastruktūra. Bendrovė taip pat kalba apie derybas su potencialiais partneriais – nuo technologijų ir skaičiavimo įrangos tiekėjų iki mokslo institucijų bei energetikos partnerių.

Kita galima ašis – duomenų centrų įmonė Beyond.pl. Ji deklaruoja susidomėjimą projektu, bet pabrėžia, kad kol kas analizuoja konkurso sąlygas ir galimus bendradarbiavimo modelius, o galutiniai sprendimai dėl dalyvavimo dar nepriimti.

Valstybė žada pasirengimą ir „specįstatymą“

Lenkijos valdžia tikina, kad administracinė pusė ruošiama iš anksto. Skaitmenizacijos viceministras Dariuszas Standerskis Seime teigė, kad valstybė esą pasirengusi, o tolesnė sėkmė priklausys nuo to, kaip greitai ir tvirtai sujudės verslas.

Taip pat pranešta apie planus rengti specialų įstatymą, kuris turėtų supaprastinti gigafabriko statybos ir veiklos procedūras. Tarp iššūkių minimas ir grafikas – kalbama apie 18 mėnesių terminą infrastruktūrai įgyvendinti nuo sutarties pasirašymo.

Programoje numatoma, kad konsorciumui turi vadovauti Europos įmonė, nors bendradarbiavimas su partneriais iš kitų šalių galimas. Tuo pat metu nurodoma, kad kai kurios valstybės ir jų įmonės iš procedūrų eliminuojamos.

Pagrindinis klausimas – kas taps klientais

Nors ES ir valstybė gali padėti sumažinti riziką, vien to nepakanka. Straipsnyje cituojamas „CloudFerro“ atstovas Stanisławas Krzyżanowskis atkreipia dėmesį, kad pagal konkurso logiką viešasis sektorius ir Europos Komisija užtikrina paklausą, atitinkančią maždaug trečdalį investicijos.

Likusi dalis turėtų būti parduota komerciniams klientams – įmonėms, kurios diegia DI sprendimus. Tačiau ar Europoje paklausa bus pakankama tokiam GPU kiekiui, šiandien, pasak pašnekovo, nėra aišku.

Vienas svarstomų scenarijų – pritraukti didelius klientus iš už Europos, įskaitant JAV technologijų milžinus. Vis dėlto tai kelia naujų dilemų: jei viešai remiama infrastruktūra aptarnautų daugiausia ne Europos rinką, gali nukentėti pirminis programos tikslas – europinio DI ekosistemos stiprinimas.

75 tūkst. GPU ir milžiniškas energijos poreikis

Planuojamo gigafabriko mastas įspūdingas: numatoma iki 75 tūkst. GPU. Toks skaičius, kaip teigiama, reikštų kelis kartus didesnius pajėgumus nei dabartiniai šalies resursai.

Didelis būtų ir energijos poreikis – jis lyginamas su Bydgoščiaus miesto poreikiu. Tuo pačiu viceministras D. Standerskis tvirtina, kad dėl prijungimo prie elektros tinklų problemų esą neturėtų kilti.

Potencialiais skaičiavimo galios pirkėjais įvardijamos ne tik didžiosios technologijų įmonės – minimos ir viešojo sektoriaus institucijos bei stambios įmonės, įskaitant sveikatos apsaugos ir gynybos sektorius. Tačiau galutinį atsakymą, ar projektas taps realybe, lems tai, ar pavyks įtikinti, kad tokiai galiai atsiras tvari rinka.

Protestai prieš didelius duomenų centrus

Gigafabrikų idėja sulaukia ir kritikos. Straipsnyje minima akcija „Stop Dirty Data Centers“, vykusi 16 Europos valstybių, taip pat ir Lenkijoje.

Protestuotojai reikalavo aiškesnio reguliavimo ir kalbėjo apie nekontroliuojamą didelių duomenų centrų plėtrą bei jos pasekmes – energijos ir vandens poreikį vietovėse, kur tokie projektai įgyvendinami.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *