Centriniame Londone ar Pekine didžiausias mikrodalelių taršos šaltinis gatvėse per pietus gali būti ne automobilių išmetamosios dujos, o virtuvės. Naujas tyrimas rodo, kad tam tikrose miesto vietose maisto gaminimas išskiria daugiau šviežiai susidarančių itin smulkių dalelių nei transportas.
Tokias išvadas pateikė mokslininkų komanda, kuri stebėjimus atliko Londone, Pekine ir Delyje, o rezultatus publikavo žurnale „npj Climate and Atmospheric Science“. Tyrėjai matavo dalelių „cheminius parašus“, kad atskirtų taršą, susijusią su maisto gamyba, nuo taršos, kurią sukelia eismas ir kiti degimo šaltiniai.
Pastaraisiais dešimtmečiais oro taršos politika daugiausia buvo nukreipta į transportą – griežtėjo emisijų standartai, daugėjo švaresnių technologijų. Dėl to išmetamųjų dujų tarša kai kuriose vietose smarkiai sumažėjo, tačiau tuo pačiu išryškėjo kiti anksčiau menkiau vertinti šaltiniai.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad virtuvės dūmai labiausiai suintensyvėja būtent tada, kai miestuose daugiausia žmonių yra lauke – per pietus ir vakarienės laiką. Tai svarbu ne tik oro kokybės statistikai, bet ir kasdieniam gyvenimui šalia restoranų bei maitinimo įstaigų.
Kaip išmatuotas „valgymo meto“ šuolis
Tyrėjai naudojo matavimo įrangą, įrengtą ant aukštų miesto bokštų: Londone – ant 190 metrų aukščio BT bokšto, Pekine – ant 102 metrų bokšto, Delyje – ant 33 metrų bokšto. Prietaisai analizavo ore esančių dalelių cheminę sudėtį, leidžiančią identifikuoti skirtingus taršos šaltinius.
Dėmesys sutelktas į vadinamąsias neatsparias PM1 daleles – mažesnes nei 1 mikrometras. Tokios itin smulkios dalelės gali pasiekti gilesnes kvėpavimo takų dalis ir patekti į kraujotaką.
Matavimai atskleidė aiškų ritmą, sutampantį su maisto gaminimo piku. Centrinėje Londono dalyje maisto gamyba sudarė iki 83 proc. pirminių PM1 emisijų per vidurdienį ir iki 87 proc. ankstyvą vakarą, Pekine – atitinkamai iki 61 proc. ir 76 proc.
Tuo metu automobilių išmetamosios dujos šiuose palyginimuose sudarė mažiau nei 10 proc. pirminių PM1 emisijų. Tyrėjai akcentuoja, kad tai ryškus pokytis, turint omenyje, kiek daug dėmesio ir reguliavimo buvo skirta būtent transporto taršai.
Kodėl taršą didina būtent maisto gaminimas
Mokslininkai aiškina, kad kaitinant aliejus ir riebalus – ypač kepant sekliai ar gruzdinant – į orą išsiskiria smulkūs lašeliai ir organiniai garai. Vėsdami jie gali kondensuotis į daleles, kurias virtuvės ištraukimo sistemos išpučia į lauką.
Kitaip tariant, problema dažnai susijusi ne su pačiu maistu, o su technologiniu procesu ir tuo, kaip išmetami garai tvarkomi komercinėse virtuvėse. Tyrėjų vertinimu, dalį emisijų būtų galima sumažinti greičiau nei transporto atveju – gerinant filtravimą ir riebalų gaudymo sistemas ištraukimo gaubtuose.
Kodėl Delis išsiskiria iš Londono ir Pekino
Delyje vaizdas buvo kitoks: čia maisto gaminimas sudarė vidutiniškai apie 8 proc. kasdienių pirminių PM1 emisijų. Tačiau tai nereiškia, kad Delyje mažiau gaminama – tyrėjai nurodo, kad absoliutus iš virtuvės kylantis dalelių kiekis buvo panašus į Londono lygį.
Skirtumas tas, kad Delyje bendrą taršos vaizdą užgožė kiti šaltiniai: suodžiai ir tarša iš senesnių transporto priemonių, intensyvūs autobusų terminalai ir kitas kietojo kuro deginimas. Dėl to eismo ir degimo šaltiniai išliko dominuojantys.
Virtuvių dūmai – ne tas pats, kas bendras miesto smogas
Tyrėjai atkreipia dėmesį į svarbų niuansą: tai, kas yra „šviežiai išmetama“ konkrečiame rajone, nebūtinai tampa pagrindine viso miesto ore tvyrančios taršos dalimi. Nors Londone ir Pekine maisto gaminimas dominavo kai kuriuose vietiniuose emisijų palyginimuose, su maisto gamyba susiję aerozoliai sudarė tik apie 5–10 proc. bendros (aplinkos) PM1 masės matavimo vietose.
Be to, dalis miesto smogo susidaro jau ore – vykstant cheminėms reakcijoms, kai į miestus patenka ir su urbanistine aplinka susimaišo iš kaimo vietovių atnešamos dujos, pavyzdžiui, žemės ūkio amoniakas. Tyrimo autoriai taip pat pažymi, kad bokštų jutikliai negalėjo įvertinti vadinamosios ne išmetimo taršos – dulkių nuo stabdžių, padangų ir kelio dangos.
Vis dėlto, net jei virtuvės nėra vienintelis ar didžiausias „fono“ taršos šaltinis, jų emisijos sutampa su valandomis, kai miestuose gausiausia pėsčiųjų ir lauko kavinių lankytojų. Todėl, mokslininkų teigimu, geresnė komercinių virtuvių filtracija galėtų būti greitas būdas sumažinti taršą konkrečiose miesto vietose.
Leave a Reply