Dirbtinio intelekto plėtra ir augantys duomenų srautai pasauliui gali atnešti ne tik technologinį šuolį, bet ir rimtą išbandymą energetikai – duomenų centrų elektros poreikis iki 2030 metų, prognozuojama, gali padvigubėti.
Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) naujoje ataskaitoje skaičiuoja, kad tuomet pasaulinis duomenų centrų suvartojamos elektros mastas gali priartėti prie maždaug 1 TWh per metus ribos.
Kartu prognozuojamas ir investicijų šuolis: per artimiausius trejus metus technologijų bendrovės naujiems duomenų centrams gali skirti apie 4 trln. JAV dolerių. Tai reiškia spartų naujų objektų plėtros tempą ir didesnį spaudimą elektros tiekimui.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad kai kuriose vietovėse duomenų centrų projektai, laukiantys prijungimo prie tinklo, jau dabar bendra planuojama galia viršija esamus regionų piko pajėgumus – o tokios situacijos, tikėtina, kartosis vis dažniau.
Investicijų bumas ir tinklų ribos
Toks augimas automatiškai išryškina infrastruktūros problemą: elektros tinklų pralaidumą ir generacijos pajėgumų trūkumą. Kuo daugiau didelio galingumo vartotojų atsiranda vienoje teritorijoje, tuo didesnė rizika, kad tinklai taps „butelio kakleliu“.
Be to, augant projektų skaičiui gali daugėti ir tiekimo grandinių sutrikimų – nuo įrangos iki statybos ir prijungimo darbų. Energetikos sektoriui tai reiškia poreikį planuoti ne vien naują gamybą, bet ir spartesnius tinklų modernizavimo sprendimus.
Kai kurios valstybės jau taiko praktiką, kai statybos leidimai siejami su aiškiai nurodytais energijos tiekimo šaltiniais. Straipsnyje pateikiamas pavyzdys, kad Malaizija žengia dar toliau – reikalauja, jog duomenų centro savininkas investuotų ir į elektros gamybą.
Kodėl kalbama apie energijos trūkumą
Ataskaitoje keliama reali rizika, kad elektros stygiaus scenarijus pasaulinėse rinkose gali tapti apčiuopiamas, ypač jei paklausa augs greičiau nei tinklai ir generacija.
Taip pat pabrėžiama, kad vien atsinaujinančių išteklių energetika ir net masiškai diegiami energijos kaupimo sprendimai, tikėtina, neišspręs prieinamos kainos ir stabilaus tiekimo problemos visais atvejais.
IEA tekste akcentuojama, kad energetiniam saugumui ir kainų stabilumui gali prireikti didesnio stabilios generacijos vaidmens, įskaitant branduolinę energetiką, gamtines dujas ir, kaip pažymima, kai kur vis dar anglį.
Milžiniškas planas – milijonai kilometrų linijų
Dar vienas iššūkis – tinklų plėtra. Iki 2035 metų gali reikėti nutiesti apie 26 mln. km perdavimo linijų, o maždaug 16 mln. km esamų linijų – modernizuoti arba suremontuoti.
Tokio masto darbai reiškia ne tik technologinį, bet ir finansinį klausimą: ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad šiandien nėra aišku, iš kokių šaltinių bus užtikrintas tokių investicijų finansavimas.
Duomenų centrų ir DI plėtra tampa dar vienu veiksniu, kuris keičia energetikos planavimą: svarbios tampa ne tik elektros kainos, bet ir galimybė greitai, patikimai bei dideliais kiekiais gauti galią konkrečioje vietoje.
Leave a Reply